Strasbūro teisėjai antradienį paskelbė, kad tuometinis advokatas Kęstas Ramanauskas prieš ketverius metus pelnytai sulaukė 65 tūkst. litų (18 tūkst. 825 eurų) baudos.

Lietuvoje vyras buvo nuteistas, kad už kyšius žadėjo nuteistajam pasirūpinti jo perkėlimu į lengvesnio režimo grupę, o vėliau – ir lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos.

K. Ramanauskas nesėkmingai bandė gintis, kad jis sulaukė spaudimo papirkti teisėjus, o tarpininko jo automobilio durų kišenėje palikti 30 tūkst. litų (8688 eurų) buvo visai ne kyšis, bet atlygis už teisines paslaugas.

„Teismas negali priimti pareiškėjo argumento, kad G. T. paliko 30 tūkst. litų jo automobilio durų kišenėje kaip atlygį už teisines paslaugas, juoba kad nebuvo sudaryta jokios sutarties dėl teisinės pagalbos teikimo“, – rašoma Strasbūro teismo sprendime.

„Be to, jeigu pareiškėjas galvojo, kad V. Š. spaudė jį papirkti teisėjus, jis nesiėmė jokių veiksmų apie tai pranešti tarnyboms. Taigi, nėra jokių elementų, leidžiančių manyti, kad V. Š. ir G. T. skatino pareiškėją įvykdyti pažeidimą, už kurį jis buvo nuteistas, kadangi tuo metu, kai pinigai buvo perduoti, policija jau turėjo informacijos, rodančios, kad jis iš tikrųjų reikalavo kyšio“, – konstatuojama sprendime.

K. Ramanauskas Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl bausmės už kyšį bylinėjosi jau antrąkart. Prieš 10 metų Strasbūre jis įrodė, kad kyšį tuomet eidamas prokuroro pareigas priėmė neteisėtai išprovokuotas – įkalbėtas Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojo, o pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė pažeidė jo teises.

Ši net 17 teisėjų nagrinėta byla tapo svarbiu precedentu Europoje nustatant ribas, kada baigiasi teisėtas nusikaltimą imituojančio elgesio modelis ir prasideda neteisėta provokacija nusikalsti.

„Daugumai žmonių ant grėblio pakanka užlipti vieną kartą. Kiti mėgina toliau, ypač jeigu užlipus pirmąsyk neskaudėjo arba gautos mėlynės atsipirko“, – atskirojoje nuomonėje K. Ramanausko elgesį apibūdino Lietuvos teisėjas Egidijus Kūris.

„Išsivalęs savo mundurą jis net galėjo grįžti dirbti prokuroru. Jis pasirinko naujai pradėti advokato karjerą. Dirbdamas šį darbą jis nedelsė aplankyti kalinio (pataisos įstaigos pareigūno, pripažinusio savo kaltę ir nuteisto, kvietimu) ir jį konsultavo, kiek kyšių reikėtų sumokėti, kad būtų lygtinai paleistas ir per tarpininką gautų grynųjų pinigų už neteisėtą veiklą. Ar pareiškėjas būtų patepęs delną kam nors teismų sistemoje (jis paminėjo vardų), ar būtų įsidėjęs dalį arba visus pinigus sau į kišenę, bet nesuteikęs numanomam kurstytojui prašytos „paslaugos“, galima tik spėlioti. Tačiau yra aišku, kad jis pažadėjo suteikti neteisėtą „paslaugą“ ir priėmė pinigus“, – konstatavo E. Kūris.