„Ačiū, kad priglaudėte mus. Nesitikėjome, kad Lietuvoje toks santykis su ukrainiečiais, taip palaiko mus sunkioje situacijoje“, – prieš lipdama į autobusą, vežantį atgal į gimtinę, dėkojo karo pabėgėlė Natalija.

„Jau pasiilgome ir artimųjų, reikia grįžti į darbą, palaikyti Ukrainos ekonomiką. Čia labai gerai, mus gerai priėmė, bet namai yra namai“, – kalbėjo kita ukrainietė.

„Tiesiog tokios aplinkybės, kad ten namuose verslas liko, yra bėdų su dokumentais“, – pasakojo Aliona.

Vien per gegužę autobusais iš Kauno į Ukrainą organizuotai išvyko apie 400 žmonių.

„Matome tendenciją, kad daug žmonių nori sugrįžti į savo tėvynę ir jau yra per 700 žmonių, kurie yra priėmę sprendimą ir pranešę Migracijos departamentui, kad jie grįžta atgal į Ukrainą“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Tačiau dalis išvykstančių ukrainiečių apie tai, kad palieka Lietuvą, Migracijos departamentui nepraneša. Kiek ukrainiečių išvažiavo į tėvynę ar kitas šalis – nežinia. Lietuviai, kurie priėmė ukrainiečius, už tai gauna ar gaus kompensacijas.

„Mes žinom, bet mūsų šeimininkas toks, kad sakė „ne tam ėmiau pabėgėlius, kad man ką nors mokėtų“, bet mes su juo pakalbėjom, kad šį klausimą išspręstų“, – tikino Aliona.

„Buvo nuostabi mergina Živilė, kuri mus priglaudė, atsisakė imti pinigus už būstą. Mes jai labai dėkingi“, – šypsojosi Natalija.

Specialistus pasiekia žinios, kad ukrainiečiams išvykus būstų savininkai ir toliau neatsisako kompensacijų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Turime tokių kaip ir nuogirdų. Ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), ir Migracijos departamentas tikrai ieško sprendimo būdų, kaip savivaldybėms galėtų būti prieinama ta informacija, kad galėtume ją pasitikrinti. Tikėtina, kad tokių atvejų gali atsirasti“, – teigė laikinoji „Vilniaus miesto būsto“ vadovė Rosita Žibelienė.

Kai kurios savivaldybės tikrina, ar tikrai kompensaciją gaunantis žmogus turi nuomininkų ukrainiečių. Sostinė tokių reidų neplanuoja. SADM sako, kad dėl kontrolės sprendžia pačios savivaldybės, o ministerija laikosi principo, kad lietuviai yra sąžiningi.

Išmokėta neteisėta kompensacija privalės būti grąžinta, tiesiog laiko klausimas, kada.

„Mes tikime žmonių gera valia ir jais pasitikime. Jeigu yra kažkokie išimtiniai piktnaudžiavimo atvejai, tai juos atskirai reikia spręsti, nes bendros didelės problemos mes tikrai nematome“, – tvirtino SADM viceministras Vytautas Šilinskas.

Sukčiaujantieji perspėjami: jei jau įklius, geruoju nesibaigs.

„Išmokėta neteisėta kompensacija privalės būti grąžinta, tiesiog laiko klausimas, kada“, – sakė R. Žibelienė.

„Aš kaip teisininkas matau, kad čia galėtų būti ir iki baudžiamosios atsakomybės, jeigu žmogus gauna lėšas, kurių jam nepriklauso gauti“, – teigė V. Šilinskas.

Yra ir sąžiningai prisipažįstančių, kad nuomininkai ukrainiečiai išvyko. 

„Tikrai pasitaiko atvejų ir dėkojame sąmoningiems vilniečiams, kurie praneša apie ukrainiečių pasitraukimą. Šiandien turime dvylika tokių prašymų“, – tvirtino R. Žibelienė.

Vilniuje kompensacijų už būsto nuomą pasiprašė per tūkstantį žmonių. Kol kas kompensacijos paskirtos 126. Iš viso šalyje už nuomą ukrainiečiams skirta trečdalis milijono eurų.

Anot Migracijos departamento, gegužės 30-ąją pradės veikti bendra Europos Sąjungos duomenų bazė, kurioje bus informacija apie karo pabėgėlius iš Ukrainos. Tuomet pareigūnai greičiau nustatys neva Lietuvoje esantis ukrainietis seniai ne Lietuvoje.