Priėmė kaip prievolę

Jis jai pažadėjo šokoladinį kiaušinį už tai, kad palaikytų jo lytinį organą. Gerai atsimena, kad jis stovėjo kambaryje priešais ją, iki kelių nusimovęs kelnes ir trumpikes, o ji laikė jo nuogą lytinį organą. Jis sakė, kad reikės tik palaikyti, todėl tik laikė. Kiek laiko tai darė, nepamena, bet iki galo. Po to gavo žadėtą dovaną.

Tokiais ankstyvos vaikystės prisiminimais mergaitė pasidalijo apklausiama pareigūnų. Šis pasakojimas – švelniausias iš dvylikos prievartavimo metų. „Aš ir dabar apsimetu, kad esu laiminga, o kai niekas nemato, verkiu ir isterikuoju“, – užaugusi baimėje, nuolat prievartaujama, atstumta, niekam nereikalinga mergaitė tik paauglystėje suprato, kad tai, ką jis su ja daro, nenormalu.

Nenustatytą skaičių kartų – taip apibūdinamas prievartavimo intensyvumas teismui sugulusioje byloje. Teismo medicinos ekspertai rekomendavo nevertinti to, kad nuo panašiai trejų išnaudotos mergaitės negali tiksliai pasakyti nei savo skausmingų patirčių skaičiaus, nei nurodyti tikslių datų.

Prievartavo oraliniu ir analiniu būdu, lietė nuogus mergaičių kūnus tiek, kiek norėjo, ir taip, kaip norėjo, bandė santykiauti ir natūraliu būdu. Iš pradžių apsiribodavo tik žiūrėjimu į vaikų nuogus kūnus: krūtinę, lytinius organus ir sėdmenis. Tiesiog liepdavo nusirengti ir nuogoms stovėti vietoje. Pats tuo metu tenkindavo save.

Tai vykdavo vos ne kas antrą dieną, kartais savaitę būdavo ramu, tačiau paskui kelias dienas iš eilės tai darydavo. Kiekvieną kartą už tai vis kažką pažadėdavo nupirkti arba duoti pinigų. Dažniausiai duodavo po 5–10 litų, vėliau tiek pat eurų už kiekvieną kartą arba leisdavo pažaisti savo telefonu, vėliau ir kompiuteriu.

Trijų seserų vaikystės prisiminimai iki šiol grįžta košmarais sapnuose. Per stebuklą viduriniajai pasisekė šiek tiek atsiriboti nuo iškrypusio budelio. Vyriausioji pirmoji ėjo ant pedofilo sukurpto ešafoto, tad jai kliuvo daugiausia. Vėliau taip pat kentėjo jaunėlė. Metų metus pedofilo išnaudojamos mergaitės priėmė tai kaip natūralią prievolę.

Metų metus niekas jų negelbėjo. Niekam nekrito į akis rykščių randai už nepaklusnumą, kartais tokie stiprūs, kad kraujas tekėdavo per kojas. Ir kam mergaitės galėjo pasiskųsti, rasti supratimą, pagalbą, užuojautą? Kitame namo gale gyvenanti močiutė nepatikėjo, todėl liepė tylėti, nes tėvą „žpasodins, ir nelaimingas mažyles mušė rykštėmis. Baisiausia močiutės auklėjimo priemonė buvo dilgėlių rykštės, kurias sukišdavo mažylėms į kelnes.

Geidžiamo sekso pamokas vyras mergaitėms teikė rodydamas pornografiją, tiksliai aiškindamas, kaip ir ką jos turinčios daryti, kad jam būtų malonu.

Rodė pornografiją

Emigrantai iš Rytų bloko gyveno kaime, dviejų butų name. Viename jų gyveno tėvai, kitame – iškrypėlis sūnus su šeima. Teismas patvirtino ištuoką ir trijų mergaičių globą skyrė tėvui, nes mama buvo priklausoma nuo alkoholio.

Tačiau vyresnėlė, kuri nebuvo biologinė pedofilo dukra, prisimena, kad tais trumpais periodais, kai mama su mažyle ant rankų pabėgdavo nuo geriančio ir siautėjančio sutuoktinio, rasdavo užuovėją kartais net pas nepažįstamus žmones, moteris negėrė. Tuos retus, bet laimingus periodus vyresnėlė prisimena labai šviesiai.

Tačiau labiau į atmintį įsirėžė girtuoklystės, barniai, girto tėvo siautėjimas namuose ir ne tik noras, tačiau ir bandymai bėgti tolyn, kur akys veda, nuo šito košmaro. Bet sužalota sąmonė buvo tokia trapi, kad tesugebėdavo kantriai laukti kitos egzekucijos. Po tėvų skyrybų pedofilo prievartavimai tapo neregėtai žiaurūs ir intensyvūs.

„Tą naktį vėl viskas vyko koridoriuje, kur vėl liepė nusirengti visiškai nuogai. Nusimovęs kelnes ir apatinius liepė apsisukti. Paskui liepė pasilenkti. Jis pradėjo kišti savo lytinį organą į užpakalį. Tuo metu labai skaudėjo. Jautėsi kaip mirusi.

Jis liepė kentėti ir nesustojo. Apsiverkė tik po visko, išbėgusi į lauko tualetą. Baigęs savo veiksmus, jis tiesiog išeidavo į kambarį ir daugiau nieko nesakydavo. Paskui tokių kartų buvo daug daugiau, ne mažiau kaip dvidešimt kartų per visą laikotarpį nuo mamos išsikraustymo“, – tai tik kelios detalės, sugulusios į bylą.

Iškrypėlis stengėsi, kad niekas nematytų jo poelgių: darydavo tai anksti ryte arba naktį, kai visi miegodavo arba nieko nebūdavo namuose. Greičiausiai todėl seserys nežinojo viena kitos kančių, nežinojo, kad yra išnaudojamos tėvo, savo tragediją slėpė vienos nuo kitų ir nuo aplinkinių, nes manė, kad niekas nepatikės.

Geidžiamo sekso pamokas vyras mergaitėms teikė rodydamas pornografiją, tiksliai aiškindamas, kaip ir ką jos turinčios daryti, kad jam būtų malonu, ramindavo, kad nesijaudintų – išmoks. „Čiulpiant jo lytinį organą kartais reikėdavo būti nuogai, kartais užtekdavo tiesiog čiulpti. Kiekvieną kartą turėdavo čiulpti tol, kol išsiliedavo sperma. Po tokių veiksmų eidavo į lauko tualetą, kišdavo pirštus į burną, kad viską išvemtų. Taip buvę daug kartų, negali pasakyti kiek“, – dar kelios detalės iš bylos medžiagos.

„Būdavo isterijos dienų, žalojau save, išeidavau naktį ir būdavo nesvarbu, kur eiti. Ten niekam nebuvo įdomu, kaip tu jautiesi. Dar mušt gausi. Pjaustymaisi prasidėjo 11–12 metų, kai jau maždaug pradėjau suprasti. Kai „dašust“ pradėjo, kas ten darosi. Šeimos gydytojas buvo išrašęs vaistų, nelabai padėjo“, – pasakojo viena auka.

Verdiktas: Kauno apylinkės teismo sprendimu pedofilas pasiųstas kalėti vienuolika metų. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Žmonos kerštas?

Šios nuotrupos – tik mažoji dalis iš mergaičių pasakojimų, kurių iškrypėlis nepripažįsta. Apklausiamas jis aiškino, kad tai tikriausiai yra jo buvusios žmonos kerštas, nes per skyrybas viską iš jos atėmė: vaikus ir turtą. Nurodytų veiksmų neatliko, negalėtų taip pasielgti. Neįsivaizduoja, kodėl yra tuo įtariamas.

Tačiau viešas vyro gyvenimas po skyrybų – iškalbingas. Internetu jis netruko susipažinti su nauja simpatija. Jam tuo metu buvo 34-eri, o naujajai meilei, jei tas žmogus apskritai gali tokį jausmą jausti, tebuvo keturiolika.

Būdama šešiolikos metų būsima žmona persikėlė gyventi pas mylimąjį, paskui kreipėsi į teismą dėl emancipacijos, o kitąmet susituokė. Sulaukusi aštuoniolikos grįžo gyventi pas savo mamą ir pradėjo skyrybų procesą, tačiau neilgai trukus ir vėl grįžo pas sutuoktinį.

Pavyzdingam tris dukras vienam auginančiam tėvui teismas atvėrė kelią susituokti su nepilnamete. Neužkliuvo nei vyro teistumas, nei buvę policijos vizitai į vyro namus, kuriuose jis būdavo randamas girtas su trimis nepilnametėmis dukromis. Toks gyvenimas kaime – tėvas geria, vaikai auga?

Na taip, juk kitame namo gale gyvena seneliai. Yra kas priglaus mažąsias. Seneliai, kurie prasidėjus ikiteisminiam tyrimui persekiojo seseris, ėjo į mokyklą, namus, siekė įkalbėti, kad jos atsiimtų savo parodymus, įkalbinėjo nieko nepasakoti, nes pasodins jų iškrypusį sūnų. Tačiau už tokius veiksmus lietuviškai taip ir neišmokę kalbėti seneliai nesulaukė jokios atsakomybės.

Metų metus niekas jų negelbėjo. Niekam nekrito į akis rykščių randai už nepaklusnumą, kartais tokie stiprūs, kad kraujas tekėdavo per kojas.

Skausmu apie tėvo pamokas, namus ir vaikus palikusiai mamai pratrūko jaunausioji sesuo. Šoko ištikta mama įrašytą pasakojimą nusiuntė vyriausiajai dukrai. Tada ir pradėjo braškėti pedofilo susikurti patogumai.

Vyriausiosios skambutis policijai pažadino tyrėjus, sekė mamos pareiškimai, kuri, jau prasidėjus ikiteisminim tyrimui, ėmė blaškytis nuo žiaurių kaltinimų dukrų išnaudojimu buvusiam sutuoktiniui iki netikėjimo mergaičių parodymais.

Ką veikė kiti: kaimynai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, šeimos gydytojai? Visi jie aiškino, kad mergaitės nesiskundė. Prievartaujamas vaikas turi ateiti ir pasispasakoti? Koks tų žmonių kompetencijos ir atsakomybės prisiėmimo lygis? Velnio vaidmenį atliko močiutė, ji tiesiog persekiojo mergaites, visiems tvirtino, kad jos panašios į savo pasileidėlę motiną, tačiau dabar neva gerai auklėjamos.

Kauno apylinkės teismo sprendimu pedofilas pasiųstas kalėti vienuolika metų. Teismais priteisė nukentėjusiosioms atlyginti ir neturtinę žalą – po 10 tūkst. eurų.

Gyvenimas tęsiasi

Galime atsipūsti – teisybė nugalėjo? Nežinau, ar po tokio nuosprendžio šioje byloje kažkam palengvėjo. Tokie nuosprendžiai kelia dar daugiau abejonių, ar sugebame apsaugoti vaikus.

„Kartą jį pamačiau automobilyje – nutirpo kojos, pradėjau krūpčioti, lyg paranoja tokia: ateis, padarys“, – iškylančius psichotraumuojančius prisiminimus viena iš nukentėjusiųjų vadina „nesąmonėmis“. Atsiminimai apie tai, ką jis darė, išlenda kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, plaudama indus prisimena, kad tuose namuose taip pat plovė indus, ir ima plūsti iš proto varančios emocijos.

Labai dažnai sapnuoja, bet neatsimena nė vieno sapno. Trūkčioja, kalba per miegus, atsikelia apsiverkusi ir nežino, kodėl. Tik dabar pradėjo šį bei tą normaliai daryti – mokosi gaminti valgyti, tvarkytis namuose. Negalėjo mokyti, nes kiekvieną bandymą susikaupti išmušdavo neapleidžiantys atsiminimai apie tai, kas vyko.

„Visada buvo neramu, nes bet kurią naktį gali prižadinti: „Viskas, einam.“ Neatsimenu savęs, kad nepagalvočiau tų nesąmonių. Geriau nešnekėčiau. Galvą skauda, pykina net pagalvojus. Tokia silpna pasijaučiu, kai kalbu. Beveik visos mano problemos yra dėl jo. Isterijos, paranoja, kad kažkas seka, griebs, kažką padarys. Baimė, kad viskas vėl pasikartos“, – pasakojo viena nukentėjusiųjų.

Ne kartą padaugino šeimos gydytojo išrašytų vaistų. Numirti nenorėjo, tačiau ir pati nesupranta, ko norėjo. Save žaloti bijojo, tačiau žalojo, nes taip kažkiek palengvėdavo. Šešiolikos nustojo valgyti, keletą mėnesių beveik nieko nevalgė. „Bet kada gali užeiti prisiminimai“, – ypač tai jaučia intymiuose santykiuose su savo vaikinu.

Net ir duodamos parodymus, nors ir pasisakė suprantančios, kad yra saugios, papasakojo toli gražu ne viską, ką teko patirti. Labai daug įvykių, labai daug emocijų, labai ilgą laiką. Kiekvieną dieną kartodavosi – dėl to taip sunku papasakoti.

„Noriu dingti, kad niekas nematytų ir visi apie mane pamirštų. Nekenčiu tiesiog. Už tai, ką jis su manim darė. Darė, nes jam taip patiko, ir šypsodavosi. „Šaunuolė“, – sakydavo. Kažkaip nejaukiai jausdavausi, nesijausdavau šaunuole“, – skamba nukentėjusiųjų žodžiai.

O rytoj ir vėl išauš kita diena, ir vėl reikės gyventi. „Baimė susilaukti vaikų. Bijau, kad, jeigu išsiskiri, kitas vyras gali tą patį mano vaikams padaryti. Bijau išsilieti ant savo vaiko. Bijau, kad nepavyks užauginti, kaip norėčiau. Noriu berniuko, ne mergaitės", – mini nukentėjusiosios.

Kristina Mišinienė / A. Aleksandravičiaus nuotr.

Komentaras

Kristina Mišinienė

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė

Teisme išgirdome mums visiems labai svarbų nuosprendį – pavojingas, niekada neatpažintas ir nestabdytas vaikų prievartautojas gavo pelnytą bausmę, ilgametį įkalinimą. Dvylika metų – tiek truko vaikų kančios šeimoje, kuri ne dykumos viduryje gyveno, tačiau bendruomenė vis dar pasyviai stebi, atsargiai vertina ir, žinoma, nesikiša. Ar reikia didelių mokslų, įgaliojimų, dar kokių nors regalijų pasiteirauti trijų mergaičių, paliktų su smurtaujančiu, geriančiu, teistu nestabilios psichikos žmogumi, apie tai, kaip joms sekasi išvengti jo pykčio priepuolių, kodėl tame ankštame kambarėlyje, kur glaudėsi net keturi žmonės, nebuvo jokių ženklų apie vaikų asmeninius daiktus, kur augančios mergaitės prausėsi, persirenginėjo ar slėpėsi nuo intymaus tėvo ir jo jaunosios žmonos gyvenimo? Net ir tai, kad šis liguistas, visus gąsdinęs vyras parsivedė nepilnametę žmoną, nesukėlė jokio tarnybų krustelėjimo.

Tai kurgi tos vaikų interesą ginančios rimtos tetos, iš ministerijos vaizdo filmukų tiek daug vaikams žadančios ir absoliučiai nieko neištesinčios?

Pasakysiu tiesiai: visi su šiuo atveju susiję valdininkai, laukite kitų teismų užgniaužę kvapą, nes vos tik apkaltinamasis nuosprendis įsigalės, mes bandysime kiekvieną jūsų patraukti atsakomybėn. Gal pavyks?