Kaip pranešė Alytaus apylinkės teismas, kaltinamajam buvo skirta vienerių metų ir devynių mėnesių bausmė, tačiau ji iškart buvo sumažinta trečdaliu, nes byla ištirta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Nuteistasis įpareigotas viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 2,5 tūkst. eurų įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme vyras pripažino padaręs nusikaltimą – verslininko Tautvydo Barščio žirgyno „Royal Horse Resort“ teritorijoje Alytaus rajone išžaginęs merginą iš Suomijos, su kuria bendradarbiavo žirgų sporte. Be paties nuteistojo visiško kaltės pripažinimo ir išsamių parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys.
Kaip penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2024 metų pavasarį, kai nukentėjusioji kreipėsi į teisėsaugą pranešdama, jog buvo išžaginta. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis Druskininkų gyventojas N. Š. automobilių aikštelėje, nukentėjusiajai atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo prieš jos valią.
Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis tikrai stengėsi sušvelninti padarytos veikos neigiamus padarinius, atlygino didelę dalį nukentėjusiosios prašomos neturtinės žalos. Jo elgesys teisme leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis savo veiksmus dabar vertina tikrai kritiškai, suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, padarė reikiamas išvadas.
Jis faktinėje šeimoje augina mažametį vaiką, turi dar vieną mažametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą ir juo rūpinasi, dirba, itin teigiamai charakterizuojamas. Ankstesnę teismo paskirtą baudos bausmę įvykdė žymiai anksčiau nei buvo nustatytas jos terminas, tai, teismo vertinimu, rodo, kad paskirtos bausmės jis nevengė.
Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas vis dėlto aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes bausmė pasiektų iš esmės vieną tikslą – nubaudimą.
Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis itin teigiamai charakterizuojamas, į nusikalstamos veikos spontaniškumą, į tai, kad nusikalstama veika nepasižymėjo dideliu agresyvumu ar žiaurumu, nenaudotas fizinis smurtas, nukentėjusiajai nepadarytas fizinės sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgta ir į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, siekiant kuo labiau sumažinti nukentėjusiajai padarytos žalos neigiamas pasekmes. Visa tai, teismo manymu, leidžia daryti išvadą apie mažesnį nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Be to, atsižvelgta ir į jo aktyvią profesinę, sportinę veiklą, šeiminius santykius, todėl siektina nenutraukti jo šeiminių, socialinių, darbinių ryšių.
Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 tūkst. eurų neturtinės žalos ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų iš nuteistojo priteisimo.
Teismas konstatavo, kad priteisiant konkretų neturtinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama ir į realią kaltininko galimybę atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, tai yra kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.
Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Juo labiau, tai neturi būti būdas praturtėti nuteistojo sąskaita. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Teismo manymu, nukentėjusiosios prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai per didelė ir nereali atlyginti, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, nes net per keliolika metų vidutines pajamas gaunantis, du mažamečius vaikus išlaikantis, kreditinių įsipareigojimų turintis nuteistasis negalėtų tokios sumos sumokėti.
Taip pat suma aiškiai neatitinka teisminės praktikos panašiose bylose Lietuvoje, nes dėl nusikalstamų veikų seksualinio pobūdžio bylose nukentėjusiesiems, tarp jų ir mažamečiams, nepilnamečiams, neabejotinai dėl to labiau pažeidžiamiems asmenims, taip pat patyrus netgi fizinį sužalojimą, sveikatos sutrikdymą, nukentėjus daugiau nei nuo vieno asmens veiksmų, paprastai priteisiama nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nuteistasis jau savanoriškai atlygino 20 tūkst. eurų, taigi nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti jis jau sumokėjo sumą, bent dvigubai didesnę nei paprastai priteisiama šios kategorijos bylose. Teismo vertinimu, nuteistojo savanoriškai jau sumokėtas neturtinės žalos atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 300 tūkst. eurų neturtinės žalos priteisimo atmestas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.
Naujausi komentarai