Raimondas Kurlianskis ir Eligijus Masiulis Lietuvos Aukščiausiame Teisme per nuotolį pasisveikino prieš beveik keturis mėnesius. Teismas tą dieną paliko galioti apeliacinio teismo sprendimą, kad visi kaltinami asmenys lieka nuteisti. Tiesa, R. Kurlianskiui ir Vytautui Gapšiui bausmės buvo šiek tiek sušvelnintos. R. Kurlianskis dėl pažeistų jo teisių nagrinėjant bylą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

„Argumentai yra dėl apeliacinio teismo šališkumo. Mano nuomone, jie aktualūs ir galiojantys, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tų abejonių tikrai neišsklaidė“, – teigė advokatas Giedrius Danėlius.

Taip pat keliami klausimai ir dėl to, kiek ilgai verslininkas buvo sekamas.

„Ne kartą buvo keliamas klausimas dėl kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos teisėtumo, buvo eilė prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nacionaliniai teismai taip ir nesugebėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir pašalinti abejonių tiek dėl žvalgybos, tiek dėl kriminalinės žvalgybos taikymo ir trukmės, ir pačio būdo, ir metodų“, – kalbėjo G. Danėlius.

Tačiau patyrę teisininkai atkreipia dėmesį, kad jei skundas ir pateikiamas, dar nereiškia, kad jis bus priimtas nagrinėti.

„Per metus iš viso teismas gauna apie 50 tūkst. kreipimųsi, tai yra tikrai labai didelis kiekis, aišku, ne visi jie tampa priimtini“, – sakė teisininkas Gintautas Bartkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Per visą istoriją iš daugiau kaip 10 tūkst. skundų prieš Lietuvą teismas ėmėsi nagrinėti tik kas dvidešimtą.

Tą R. Kurlianskio advokatas supranta ir sako, kad teismo sprendimo ar skundo nagrinėjimo ilgai laukti nereikės.

„Aš taip spėčiau, kad per šiuos metus mes sužinosime“, – kalbėjo G. Danėlius.

Jei Europos Žmogaus Teisių Teismas nuspręs imtis bylos, sprendimo teks palaukti.

„Teismas yra tikrai apkrautas, yra labai daug kreipimųsi ir paprastai tai trunka (nėra nustatyto termino), priklauso nuo tam tikrų vidinių procedūrų, bet galima sakyti, kad tai užtrunka apie tris metus“, – tikino G. Bartkus.

Pasak R. Kurlianskio advokato, kol kas apie jokias pinigines kompensacijas nekalbama.

„Jeigu būtų nustatyti tie konvencijos pažeidimai, tada būtų galima galvoti apie kažką kitą, priklausomai nuo pažeidimų pobūdžio, vieni galbūt galėtų lemti kažkokias kompensacijas“, – svarstė G. Danėlius.

„Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra visai kita, tos sumos dažniausiai būna simbolinės, neviršijančios 10–20 tūkst.“, – aiškino G. Bartkus.

Praėjusį mėnesį Europos Žmogaus Teisių Teismui skundą pateikė ir Eligijus Masiulis. Vytautas Gapšys tą daryti dar svarsto.