Draudimą seksualiniams nusikaltėliams dirbti su vaikais būtina įgyvendinti kuo greičiau, ragina VU Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro docentė Sigita Lesinskienė. „Kelia nuostabą, kad tokio draudimo iki šiol nėra. Jau seniai jis turėtų būti veikiantis praktikoje“, – LRT televizijos laidoje „Teisė žinoti“ tvirtino dr. S. Lesinskienė.

Seimas atmetė draudimą seksualiniams nusikaltėliams dirbti su vaikais. Projektu buvo siekta uždrausti jiems dirbti įstaigose, kurios moko, gydo ar kitaip rūpinasi vaikais, taip pat savanoriauti vaikų organizacijose.

Projektas buvo suderintas su šešiomis ministerijomis, tačiau jo priešininkai teigė, kad taip paslapčia propaguojama genderizmo skatinimo progama. Projektas atmestas, seksualiniams nusikaltėliams dirbti su vaikais neuždrausta.

Ką apie tai sako su nukentėjusiais vaikais dirbantys psichologai ir suaugusiųjų polinkius nusikalsti tyrinėjantys specialistai?

VU Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro docentė S. Lesinskienė stebisi, kad tokio draudimo iki šiol nėra: „Jau seniai jis turėtų būti veikiantis praktikoje.“

„Kartais girdime situacijų, kai žmogus, padaręs vieną ar kitą pažeidimą, atlieka bausmę, daug apie ją galvoja, išgyvena, o vėliau išleistas padaro visuomenei daug gerų darbų. Bet man neteko girdėti jokio atvejo, kad asmuo, padaręs lytinį nusikaltimą prieš vaiką, nustotų tai daryti ir atliktų daug gerų darbų. Dažnai girdime atvejų, kad po bausmės atlikimo už tokį nusikaltimą, jie vėl ieško vaikų, aukų, ir gaila, bet šitas nukrypimas dažnai yra sunkiai koreguojamas ar pakeičiamas. Visuomenė turi būti gudri ir galvoti, kaip apsaugoti vaikus“,  – LRT televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalbėjo dr. S. Lesinskienė.

Kaip laidoje teigė MRUNI lektorė dr. Laura Ustinavičiūtė, teisės pažeidėjų grupė, kuri daro seksualinius nusikaltimus, yra pakankamai maža, bet jie esą daro labai sunkius nusikaltimus, ir dažniausiai nusikalsta pakartotinai.

„Užfiksuoti seksualinį teisės pažeidimą užtrunka ilgesnį laiką, nei, pavyzdžiui, vagysčių ar kitais atvejais“, – pažymi L. Ustinavičiūtė.

Pasak S. Lesinskienės, po tokio nusikaltimo yra sugriaunamas vaiko etinis ir dorovinis pagrindas. „Dauguma tų vaikų yra iš globos namų. Tai – labai skaudi sitaucija, nes globos namuose vaikai dažnai užmezga pirmą ryšį ir kontaktą. Kai vaikais prisiriša, juo pasinaudoja. Tuomet ypatingai skaudžiai traumuojamas vaikas, nebelieka pasitikėjimo aplinka ir žmonėmis.

Teko dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, iš švedų kolegų išgirdau, kad kai jie bando padėti tokiems vaikams ir jaunuoliams, yra labai sunku“, – aiškino S. Lesinskienė.