„Policija registravo per 3 tūkst. nusikalstamų veikų daugiau, palyginti su 2021 metais, tai 8,2 proc. augimas, bet kriminogeninė situacija šalyje lieka stabili“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė R. Požėla.

Policijos generalinis komisaras pažymėjo, kad tarp didesnio skaičiaus registruotų nusikalstamų veikų apie 2 tūkst. buvo vagystės iš prekybos centrų ir degalinių, o apie tūkstantis susijusios su sukčiavimu ir ypač sukčiavimu elektroninėje erdvėje.

Iš viso pernai policija registravo beveik 43 tūkst. nusikalstamų veikų, kai 2021 metais buvo registruotos 39,7 tūkst. veikos, iš jų 1869 sunkios arba labai sunkios, t. y. 6,7 proc. mažiau nei ankstesniais metais. 2021-aisiais sunkių arba labai sunkių nusikaltimų buvo užregistruota 1811.

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) trečiadienį pristatoma kriminogeninė šalies situacija ir Teisės pažeidimų prevencijos modelis.

Komisaras: narkotikai – globali problema

Kalbėdamas apie narkotinių medžiagų plitimą generalinis prokuroras pažymėjo, kad tai yra globali problema, o Lietuvoje narkotinės medžiagos tampa nebe tik didmiesčių, o ir regionų galvos skausmu, platintojai taikosi į paauglius.

„Narkotikai yra problema, kuri neturi sienų, ir jei anksčiau mes kalbėjome, kad tai didmiesčių problema, matome, kad narkotinės medžiagos skverbiasi į regionus, ir mokyklos visada yra narkodilerių taikinyje. Čia rezultatai priklauso nuo bendradarbiavimo su mokyklos administracija, vaikų tėveliais“, – kalbėjo R. Požėla.

Trys ketvirtadaliai organizuotų nusikalstamų grupuočių pelno siekia iš narkotinių medžiagų prekybos ir kontrabandos, deja, vaikai yra taikinys numeris vienas.

„Trys ketvirtadaliai organizuotų nusikalstamų grupuočių pelno siekia iš narkotinių medžiagų prekybos ir kontrabandos, deja, vaikai yra taikinys numeris vienas“, – pažymėjo generalinis komisaras.

Komentuodamas pastaruoju metu viešojoje erdvėje rezonansą sukėlusius atvejus dėl galimos seksualinės prievartos prieš nepilnamečius, R. Požėla pažymėjo, kad tokie nusikaltimai dažniausiai įvyksta už uždarų durų, o viešosios erdvėse – vienetai.

„Bendrai paėmus, seksualiniai nusikaltimai daugiausiai vykdomi privačioje erdvėje tarp iš esmės pažįstamų asmenų, o kalbant apie viešas vietas ar nusikaltimus prieš nepilnamečius, kalbame apie vienetiniu atvejus, pernai Vilniuje buvo vienas išžaginimas (viešoje erdvėje), problema yra tai, kas vyksta už uždarų durų“, – sakė komisaras.

Policijos vadovas taip pat teigė, kad naujausias nuskambėjęs atvejis apie galimai užpultą nepilnametę Klaipėdoje, pirminiais duomenimis, nepasitvirtino, kol kas ikiteisminis tyrimas nepradėtas, tikslinama informacija.

„Klaipėdoje įvyko Valentino dienai skirtas vakarėlis, jis vyko viešoje vietoje, buvo vartojamas alkoholis, matyt, labai nesaikingai, ir mes gavome informaciją iš asmens, kuris pastebėjo, kad vienas asmuo fiziškai tempia kitą asmenį“, – pasakojo R. Požėla.

„Policija reagavo žaibo greičiu, ką mes nustatėme, kad viena nepilnametė, kuri gulėjo ar buvo tempiama, jai nustatytas virš 3 promilių girtumas. Mūsų dabartiniu vertinimu, tai buvo kontaktas tarp pažįstamų asmenų, mano žiniomis, ikiteisminis tyrimas nepradėtas, tikslinama situacija, užpuolimo versija atmesta“, – pažymėjo generalinis komisaras.

Prevencijai – atskiras įstatymas

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siekdama mažinti nusikalstamumo lygį ketina daugiau dėmesio skirti prevencijai, parengti Teisės pažeidimų prevencijos modelį ir atitinkamą įstatymą.

„Ilgą laiką Lietuvoje dėmesio prevencijai nebuvo skirta pakankamai, mes neturime centralizuoto prevencijos modelio, prevencija vyksta, bet ji nėra sistemiška, daugiau chaotiška“, – per spaudos konferenciją sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot jos, ilgalaikių rezultatų duotų koncentracija ne į nusikalstamumo pasekmes, o priežastis, socialinių problemų, kurios didina nusikalstamumą, sprendimas.

„Mes turime koncentruotis ne į kontrolės mechanizmus, o keisti elgseną, sąmoningumą“, – pažymėjo ministrė.

Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkė Aušra Pocienė teigė, kad dar iki policijos vykdomos nusikaltimų kontrolės turi pradėti veikti prevencija, nes nusikalstamumą lemia daugybė veiksnių – nuo individualių iki makroekonominių.

„Kai mes kalbam apie pažeidimus, nusikaltimus, mes turime suprasti, kad tai jau yra kelio galas, situacija, kur kažkas įvyko ir nesudirbo svertai, kurie galėjo sustabdyti šitą dalyką. Turime truputį pamiršti lūkestį, kad policija gali viską sukontroliuoti, nes tai ne jos galiose, ne policija auklėja vaikus, ne ji valdo ekonominius procesus“, – spaudos konferencijoje sakė A. Pocienė.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė atkreipė dėmesį, kad nusikalstamumo prevencija šiuo metu net neapibrėžta teisės aktuose. Kovą ministerija ketina Teisės pažeidimų prevencijos modelį pateikti Vyriausybei, o tada galės būti rengiamas įstatymas.

Kaip pranešė VRM, naujame Teisės pažeidimų prevencijos įstatyme pirmą kartą atsiras teisės pažeidimų prevencijos apibrėžimas, bus aiškiai nustatytos visų prevencijoje dalyvaujančių institucijų funkcijos ir atsakomybės.

Įstatymu bus įkurta centrinė koordinuojanti institucija – kompetencijų centras, kuris atliks analizę, vertinimą, identifikuos problemas, siūlys priemones, kurios bus įgyvendinamos vietos lygmeniu.

Taip pat bus kuriama Vyriausybės lygmens prevencijos taryba – ji nustatys prioritetus, užduotis. Taip bus užtikrinta atskaitomybė – savivaldybės bei kiti dalyvaujantys subjektai turės atsiskaityti kompetencijų centrui, o šis – tarybai.