Pereiti į pagrindinį turinį

Smurto artimoje aplinkoje atvejų pernai daugėjo, per dešimtadalis nukentėjusiųjų – vaikai

2023-01-31 09:12
BNS inf.

2022 metais smurto artimoje aplinkoje skaičius nežymiai išaugo, 10,3 proc. nukentėjusių buvo nepilnamečiai vaikai, aštuonios iš dešimties – moterys, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Pasak statistikos, 90,8 proc. vaikų nukentėjo nuo savo tėvų ar įtėvių.

Taip pat pažymima, kad daugiau nei ketvirtadaliu išaugo seksualinių nusikaltimų skaičius, o didžioji dalis smurtautojų išlieka vyrai.

Agentūros teigimu, iš viso 2022 metais dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai, padaryti dėl smurto artimoje aplinkoje. Tai yra 1,2 proc. daugiau nei 2021-aisiais.

Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai sudarė 14,4 proc. visų registruotų nusikaltimų, o aštuoni iš dešimt dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys.

„2022 metais užregistruota 6 119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje (mieste – 3,9 tūkst., arba 64,2 proc. asmenų, kaime – 2,2 tūkst., arba 35,8 proc.). Dauguma (4,3 tūkst., arba 78,8 proc.) suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 80,6 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio“, – teigiama pranešime.

Dauguma (5,5 tūkst., arba 94,1 proc.) praėjusiais metais dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų – nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Jie sudarė 60,9 proc. visų šalyje užregistruotų nesunkių sveikatos sutrikdymų – kiek mažiau, nei 2021 metais (62,7 proc.).

Pranešime nurodoma, jog praėjusius metus lyginant su 2021-aisiais 29 proc. padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, 26,6 proc. daugiau užregistruota ir sunkių sveikatos sutrikdymų, taip pat išaugo nužudymų artimoje aplinkoje (nuo 21 iki 25).

2022 metais buvo užregistruoti 4 388 įtariami asmenys, padarę nusikaltimus dėl smurto artimoje aplinkoje (2 proc. mažiau nei 2021 metais). Iš jų 86,3 proc. buvo vyrai.

Daugiau kaip pusė įtariamų (kaltinamų) asmenų (57,7 proc.) turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, daugiau kaip penktadalis (21,3 proc.) – pagrindinį, 13,7 proc. – aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir 7,2 proc. – pradinį ar neturėjo jokio išsilavinimo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų