Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė.
Kaip trečiadienį pranešė FNTT, ikiteisminio tyrimo duomenimis, trys kaltinamieji, pasinaudoję kitų žmonių duomenimis, jiems nežinant tikrųjų tikslų, kurdavo veiklos nevykdančias mažąsias bendrijas. Jie fiktyviai įdarbindavo žmones ir, paskelbę mažųjų bendrijų bankrotus, siekdavo gauti Garantinio fondo lėšas darbuotojų atlyginimams, kurias priklauso išmokėti darbuotojams, darbdaviui tapus nemokiam.
Įtariama, kad Garantiniam fondui pervedus darbo užmokestį mažųjų bendrijų darbuotojams, pinigai būdavo išdalijami – dalis atitekdavo mažosiose bendrijose įdarbintiems asmenims, o kita dalis galbūt keliaudavo apgaulės organizatoriams.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, du iš įtariamųjų – Vilniuje gyvenantys nemokumo administratorius ir mokytoja – pasinaudoję kitų asmenų duomenimis, 2018–2019 metais įkūrė dvi mažąsias bendrijas, galbūt turėdami išankstinį tikslą pasisavinti Garantinio fondo lėšas.
Manoma, kad veikdami per paskirtus bendrijų direktorius, kaltinamieji mažosiose bendrijose įdarbino po aštuonis asmenis, kurie galbūt jokios veiklos nevykdė.
Kaltinamieji mažosiose bendrijose įdarbino po aštuonis asmenis, kurie galbūt jokios veiklos nevykdė.
Vėliau buvo nutariama bendrijoms kelti bankroto bylas ir paskirti bankroto administratorius. Paskirti bankroto administratoriai nežinojo apie lėšų pasisavinimo planus, todėl, pradėję bankroto procedūras, kreipdavosi į Garantinį fondą dėl lėšų darbo užmokesčiui darbuotojams išmokėti skyrimo.
Pasak FNTT, skaičiuojama, kad šie du kaltinamieji bendrai apgaule galėjo įgyti per 32,5 tūkst. eurų Garantinio fondo lėšų.
Dar vienas į teismą keliausiantis Vilniuje gyvenantis asmuo, įtariama, veikė panašiai.
Įtariama, kad savo vardu įkūręs mažąją bendriją, jis įdarbino 8 asmenis, jie nevykdė jokios veiklos.
Paskelbus mažosios bendrijos bankrotą, administratorius kreipėsi į Garantinį fondą, kuris šios mažosios bendrijos darbuotojams pervedė beveik 16 tūkst. eurų. Įtariama, kad kaltinamasis iš fiktyvių darbuotojų sau grynaisiais pinigais galėjo pasiimti beveik 7 tūkst. eurų.
Iš viso valstybei trijų kaltinamųjų padaryta žala gali viršyti 48 tūkst. eurų – tokio dydžio civilinius ieškinius šioje byloje kaltinamiesiems pateikė Valstybinio socialinio draudimo valdybos „Sodros“ Kauno skyrius.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Sigita Kairienė, surašiusi kaltinamąjį aktą, bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
Už apgaule įgytą svetimą didelės vertės turtą griežčiausia gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Naujausi komentarai