Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, byloje kaltinimai dėl papirkimo, dokumentų suklastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo pareikšti ir juridiniam asmeniui – vienai Utenos uždarajai akcinei bendrovei.

Pastarosios bendrovės direktorius A. K. kaltinamas tokiomis pat nusikalstamomis veikomis bei turto pasisavinimu, o bendrovės akcininkų vardu veikiantis G. G. – dokumentų suklastojimu.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), metu buvo nustatyta, kad Utenos bendrovė 2016-2017 metais atliko įvairius darbus URATC direktoriui M. Bobeliui priklausančiame statomame name Utenos rajone, nupirko ir panaudojo įvairių statybinių medžiagų, reikalingų šiems darbams.

Už darbus ir medžiagas statybų bendrovės direktoriui A.K. buvo mokama grynaisiais pinigais, kurie galimai pagal susitarimą buvo neapskaityti.

Tyrimo duomenimis, M. Bobelis jam pažadėjo, kad, pasinaudodamas savo įgaliojimais, turimomis pažintimis su verslininkais ir įtaka Utenos regione, ateityje tarpininkaus ir sudarys galimybes A. K. vadovaujamai bendrovei dirbti kituose statybos objektuose bei gauti subrangos darbų.

Įtariama, kad M. Bobelis iš šio susitarimo gavo ne mažiau kaip 6,6 tūkst. eurų turtinės naudos.

Pasak teisėsaugos, statybų bendrovės direktoriui A. K. bendravimas su URATC direktoriumi irgi buvo naudingas: priimdamas pinigus už atliktus statybos darbus ir medžiagas, jis galimai neįtraukė į bendrovės apskaitą pinigų ir pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės turtą.

Įtariama, kad klastojant dokumentus ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, A. K. vadovaujamai bendrovei galėjo būti padarytas ne mažesnis kaip 38 tūkst. eurų nuostolis, ši bendrovė nesumokėjo ne mažiau kaip 6,6 tūkst. eurų PVM mokesčio bei beveik 3,2 tūkst. eurų pelno mokesčio valstybei.

Šioje baudžiamojoje byloje buvusiam URATC direktoriui pateikti kaltinimai ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Įtariama, kad duodamas neteisėtus nurodymus jam pavaldiems asmenims ir pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, jis neatlygintinai naudojo jo vadovaujamos bendrovės turtą ir kitus išteklius.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad M. Bobelis galimai priėmė kyšių iš dar vienos bendrovės už neteisėtą veikimą vykdant jo, kaip URATC direktoriaus, įgaliojimus.

Anksčiau skelbta, kad tyrime įtarimai dėl papirkimo pateikti ir statybos įmonės „Manfula“ direktoriui Virginijui Štiormeriui. Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė BNS informavo, kad bendrovės direktorius nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, nes savo kaltę pripažino.

Dėl savo namo statybos buvusiam URATC direktoriui jau teko varstyti teismo duris. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad M. Bobelis deklaravo apie atliktą statinio rekonstravimą ir pakeistą statinio paskirtį, nors iš tiesų kultūros vertybe pripažintoje dvarvietėje buvo pastatytas naujas namas.

STT pareigūnai gautą informaciją pateikė įvertinti Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui. Atlikęs tyrimą, šio skyriaus prokuroras kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus, kuriais sumažinta kultūros vertybe pripažinto Avižienių dvaro Utenos rajone teritorija. Teismas konstatavo, kad dvarvietės teritorija, priklausanti buvusiam URATC vadovui, buvo sumažinta nepagrįstai ir panaikino tai numačiusius institucijų sprendimus.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti į Panevėžio apygardos teismą.