Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) po 2014-2018 m. mokestinio laikotarpio patikrinimo „Kėdainių vandenims“ paskyrė 1,65 mln. eurų baudą. Tiek regioninė vandentvarkos įmonė turėjo sumokėti valstybei.

Teismo sprendimu sankcija „Kėdainių vandenims“ sumažinta iki 414 tūkst. eurų.

Visą pirminę priskaičiuotą sankcijos sumą sudarė keletas pažeidimų, vienas iš jų – ftalatų nuotekose išleidimas. AAD patikros protokole nurodė, kad įmonė nefiksavo su nuotekomis išleidžiamų ftalatų, neįtraukė jų į apskaitą, todėl turėjo netinkamą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą.

„Tuo tarpu Aplinkos apsaugos agentūra 2018 metais (AAA) išaiškino, kad mums nebūtina keisti TIPK leidimo, tačiau privaloma vykdyti stebėseną, kas Kėdainiuose išleidžia ftalatus. Mes, atlikdami stebėseną, nustatėme, kad ftalatai į Nevėžį patenka iš regioninio sąvartyno“, – sakė „Kėdainių vandenų“ direktorius Rimgaudas Praninskas.

Mes, atlikdami stebėseną, nustatėme, kad ftalatai į Nevėžį patenka iš regioninio sąvartyno.

Teismas nusprendė, kad koeficientai, kurie išaugino priskaičiuotą sankciją dešimteriopai, pritaikyti neteisėtai, mat pažeidimas nebuvo tyčinis. Kaip pabrėžia įmonės vadovas, jokio pagrindo išleidžiamų nuotekų įtraukti TIPK apskaitą nebuvo, o dvi valstybinės institucijos viena kitai prieštarauja.

Ftalatų neapskaitymas sudarė 540 tūkst. eurų iš minėtos pradinės 1,65 mln. eurų sumos. Kiek daugiau nei milijoną eurų baudos įmonei norėta skirti už neva neteisėtai išgaunamą geriamąjį vandenį.

„Šią veiklą vykdome jau ilgai ir esame aprobavę iš savivaldybės perimtas vandenvietes, deklaruojame išgautą vandenį ir sumokame absoliučiai visus mokesčius. Patikrinimo protokole užfiksuota, kad viskas deklaruota ir sumokėta teisingai.

Tačiau jame nurodyta, esą „Kėdainių vandenys“ neturi leidimo tą daryti ir 2014-2018 mokestiniu laikotarpiu šią veiklą vykdė neteisėtai. Užginčijome šią dalį, nes tuo periodu mes neprivalėjome turėti. AAD priskaičiavo susimokėti dešimčia kartų didesnį tarifą“, – pasakojo R. Praninskas.

Jis viliasi, kad šis teismo sprendimas sukurs precedentą ir kitoms vandentvarkos įmonėms, kurioms Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijai paskyrė milijonines baudas už ftalatų neišvalymą. Teismo proceso laukia ir „Vilniaus vandenys“. Įmonei paskirta 7,5 mln. eurų bauda.

„Kėdainių vandenų“ direktorius stebisi, kodėl valstybinės institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugą, orientuojasi į vandentvarkos sektorių, o ne į pramonės įmones, teršėjus – juk šioje srityje visoje Europoje taikomas principas „teršėjas moka“.

„Pramonės įmonės galėtų būti skatinamos ekonomiškai gamyboje naudoti ftalatų neturinčias medžiagas ar įsirengti apvalymo įrenginius. Mes įstatymiškai privalome surinkti ir valyti gyventojų nuotekas, be jokių išlygų. Tuo tarpu pramonės įmonės už savo teršalus turėtų būti atsakingos pačios“, – sako R. Praninskas.

Kaip sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius, jokių technologinių sprendimų ftalatų valymui neturi ne tik Lietuvos vandens tiekimo įmonės – tokių technologijų nėra visame pasaulyje.

Vandentvarkos įmonės turi tik biologinio valymo įrenginius, tuo tarpų ftalatų valymui reikalingi cheminiai valymo įrenginiai. Kol kas tik mažose Šveicarijos bei Vokietijos laboratorijose atliekami eksperimentai, tuo tarpu pramoninių įrenginių rinkoje nėra, tad net ir investuoti nėra į ką.

„Nors Aplinkos apsaugos ministerija tai pripažįsta, tačiau baudos vandens tiekimo įmonėms vis vien rašomos. Klausimas, kodėl nesilaikoma principo „teršėjas moka“ ir baudos skiriamos ne pramonės gigantams, išleidžiantiems ftalatus, – sako B. Miežutavičius. – Fiziniai asmenys suneša apie 60 proc. vandentvarkos įmonių pajamų, tad skirdama baudas vandentvarkos įmonėms Aplinkos apsaugos ministerija tiesiogiai krauna pramonės išmetamų teršalų naštą ant nieko dėtų gyventojų pečių“.