„Manovo advokatas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba pakeisti nuosprendį ir atleisti nuo bausmės dėl ligos“, – Eltai sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Skundą nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas.

ELTA primena, kad balandžio 10 dieną Šiaulių apygardos teismas kaltu dėl šnipinėjimo pripažintam 82 metų E. Manovui skyrė realią 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Generalinė prokuratūra prašė jį įkalinti 9 metams. Teismas pusmečiu mažesnę bausmę skyrė atsižvelgęs į vyro amžių, sveikatos būklę ir į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas. Prokuratūra nuosprendžio neskundė.

E. Manovas teismą tikino, kad informaciją rinko ne Rusijai, bet draugams ukrainiečiams, kurie buvo infiltravęsi į Rusijos specialiąsias tarnybas ir veikė savo tėvynės naudai.

Aš nekaltas, paleiskite mane.

Šiaulių apygardos teismas nusprendė, kad E. Manovo kaltė įrodyta kriminalinės žvalgybos pateiktais duomenimis, kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamojo aiškinimus, kad informaciją jis rinko ne Rusijos žvalgybos struktūroms, o draugams ukrainiečiams, teismas įvertino kaip siekį sušvelninti savo padėtį, siekiant išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistasis turi dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę.

„Aš nekaltas, paleiskite mane“, – per paskutinįjį žodį kovą sakė E. Manovas. Vyras laikomas suimtas.

Už šnipinėjimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 6 iki 15 metų.

ELTA primena, kad per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad TS-LKD ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai priklausęs E. Manovas slaptai bendradarbiavo su Rusijos karine žvalgyba (GRU) ir jos užsakymu rinko informaciją apie Lietuvos politinį, ekonominį gyvenimą, partijų veiklą, valstybės gynybinį potencialą, vidaus ir užsienio politiką. Teisėsaugos duomenimis, rinkta ne slapta, tačiau jautri, Rusijai svarbi informacija.

Kaip skelbė prokuratūra, Lietuvos ir Rusijos pilietybę turintis E. Manovas informaciją Rusijos GRU užsakymu pradėjo rinkti 2018 m., tačiau su juo Rusijos žvalgybos pareigūnai dėl neteisėtos veiklos esą buvo sutarę anksčiau.

Teisėsaugos duomenimis, įtariamam šnipui už informacijos rinkimą buvo mokamas piniginis atlygis.

Anot prokuratūros, šnipinėjimu kaltinamas E. Manovas turėjo priėjimą prie TS-LKD vadovų ir šios partijos veikloje dalyvaujančių valstybės pareigūnų, tačiau susitikimų su jais Seime ir Vyriausybėje nefiksuota.

Gavusi teisėsaugos patvirtinimą, jog įtarimai dėl šnipinėjimo Rusijai E. Manovui, TS-LKD Šiaulių skyriaus taryba praėjusių metų gruodžio viduryje jį pašalino iš partijos.

Tuometis Šiaulių konservatorius E. Manovas 2011 m. dalyvavo savivaldos rinkimuose, kai TS-LKD iškėlė vyro kandidatūrą į Šiaulių miesto tarybą. E. Manovas į TS-LKD įstojo 2005 m.

Vyras yra nurodęs, kad 1945 m. buvo ištremtas iš Lietuvos, prisistatė, kaip asmuo, nukentėjęs nuo 1939–1990 m. okupacijų.