– Ar jums žinoma, čia pirma ar ne pirma Lietuvoje byla, kada už viešą niekinimą žmogus siunčiamas į kalėjimą?

– Iš tikrųjų, gal tokio pobūdžio bylų pasitaiko, ar čia pirma, ar ne pirma, negalėčiau pasakyti ir net nenorėčiau kalbėti apie šitą konkrečią bylą. Nes ši byla dar nepraėjus visų instancijų, gal būti ir taip, kad bus pateiktas kasacinis skundas. Bet norint įvertint paskirtos bausmės teisingumą, reikėtų žinot daugiau faktinių aplinkybių. Jūs paminėjot žodį „recidyvistas“, turbūt šitas nuteistas pilietis jau buvo daręs analogiškas veikas, jau buvo skirtos kitokios bausmės ir, matyt, joms nepasiekus savo tikslo, paskirta tokia bausmė, kokia paskirta.

– Gerai, tada pakalbėkim apie pačius užgauliojimus ir įžeidinėjimus. Dėl užgauliojimų turbūt žmonės ne visada yra baudžiami baudžiamąja atsakomybe. Kada asmenys dėl savo komentarų gali būti įtraukiami į baudžiamąją atsakomybę?

– Tai, matyt, čia reikėtų individualiai kalbėti. Yra toks straipsnis baudžiamajam kodekse „nepagarba teismui“ t. y. viešas pažeminimas. O ar pažemino, ar ne, tai čia irgi visokių aplinkybių susideda. Tai toks straipsnis yra. Bet kalbant apskritai apie teismų saugumą, tai čia reikėtų plačiau pasižiūrėt. To saugumo niekada nebūna per daug. Būtent tas straipsnis kalba apie teisėjo, teismo gerbimą, bet labai svarbu ir kitų žmonių, kurie ateina į teismą saugumas t. y. tiek proceso dalyvių, tiek prokuroro advokatų, tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų. Tai kalbant apie saugumą teismuose, šita tema yra daug platesnė. Ir, žinoma, turim mes čia problemų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip dažnai teisėjai jaučiasi nesaugūs ir dėl ko?

– Čia turbūt labai individualu yra, nes ta situacija yra labai dinamiška. Kartais nagrinėji bylas ir jautiesi labai komfortiškai, būna situacijų, kada priešingai. Priklauso nuo bylos, nuo proceso dalyvių. Bet teismų sistemoj egzistuoja tam tikri algoritmai ir vis tiek tie signalai ateina galbūt jau iš anksčiau. Jeigu kalbam apie baudžiamąsias bylas, tai jau nuo ikiteisminio tyrimo pradžios žino kaip žmonės elgiasi. Ir tam yra policija, tas bendradarbiavimas vyksta tarp policijos ir teismų. Ir esant tam tikroms indikacijoms, kad gali kelti grėsmę, imamasi papildomų saugumo priemonių ir tie klausimai sprendžiami.

– Ar buvo teisėjų, kurie realiai nukentėjo dėl savo darbinės veiklos?

– Yra tokių atvejų buvę, aš dabar neišvardinsiu jų. Berods ir Utenos teisėjas buvo nukentėjęs, ir kiti teisėjai.

– Bet ta pati tauragiškio byla yra pakankamai stiprus signalas kitiems potencialiems komentuotojams arba teismo niekintojams. Galbūt tai yra tam tikras signalas, kad reiktų dukart pagalvoti prieš kažką sakant teismų atžvilgiu?

Jeigu žmogus pakartotinai tą daro, tai gali sulaukt to, ko sulaukė šitas pilietis.

– Tai galvoti visada reikia. Bet aš nesureikšminčiau šito įvykio. Nes už pirmą kartą įžeidus, viešai pažeminus, kas yra tokie ne fiziniai dalykai… Bet ir už tai yra atsakomybė. Ir jeigu žmogus pakartotinai tą daro, tai gali sulaukt to, ko sulaukė šitas pilietis.

– Tačiau jeigu tauragiškis iš tikrųjų bus siunčiamas už grotų, ar nebijote, kad atsiras žmonių, kurie sakys „tai dabar teismams nieko nebegalim pasakyti ir jų pakritikuoti“? Ką jūs jiems atsakytumėt?

– Teismus, matyt, ir galima, ir reikia kritikuot, ir yra už ką. Mes nuomonę turim ir galim turėt. Bet kiekviena nuomonė turi būti reiškiama tvarkingai. Nereikia įžeidinėt, nereikia žeminti. Nes ne teisėjai sugalvojo šiuos dalykus, tai yra įtvirtinta įstatyme ir pagarba teismui turi būt.