„Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamieji pasinaudojo nukentėjusiosios pažeidžiamumu, prasta finansine padėtimi ir įkalbėjo sudaryti fiktyvią santuoką“, – prokuratūros pranešime cituojamas ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aurelijus Navickas.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, apie tai, kad praėjusių metų pradžioje sudaryta santuoka galėjo būti fiktyvi, teisėsaugai pranešė vieno Utenos apskrities rajono socialinių paslaugų centro specialistai.

Dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis darbuotojams apie tai pasakė pati nukentėjusioji.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad iš Uzbekijos kilęs, bet daug metų Lietuvoje gyvenantis ir Lietuvos pilietybę turintis 63 metų I. G., veikdamas bendrininkų grupėje su savo 31 metų sūnėnu Z. G., suorganizavo pastarajam fiktyvią santuoką su vieno Utenos apskrities rajono gyventoja.

Artimųjų neturinti, socialiai pažeidžiama ir vargingai gyvenanti jauna moteris sutiko sudaryti fiktyvią santuoką trejiems metams, kad šis gautų Lietuvos Respublikos pilietybę.

Už tai jaunajai kas mėnesį buvo pažadėta mokėti po 100 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai po santuokos įregistravimo iš tiesų buvo mokami pinigai, nors ir nereguliariai, ne visa sutarta suma. Tačiau ištekėjusi už užsieniečio moteris neteko kai kurių pašalpų, kitos jai iki tol skiriamos paramos ir suprato padariusi klaidą.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro, fiktyvios santuokos organizavimas yra viena iš prekybos žmonėmis rūšių. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 10 metų.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.