Tyrimo duomenimis, vairavimo mokyklų savininkas ir direktorius, siekdamas turtinės naudos sau bei valdomoms įmonėms, organizavo nusikalstamą veiklą ir kontroliavo visą jos procesą. Nustatyta, kad ši schema sudarė sąlygas išduoti vairuotojų profesinės kvalifikacijos dokumentus 34 asmenims, kurie faktiškai nebaigė mokymo programų ir nelaikė privalomų egzaminų.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 metais pagal direktoriaus sukurtą nusikalstamo veikimo schemą buvo rengiami ir pasirašomi suklastoti mokymo dokumentai, egzaminų protokolai bei kvalifikaciją patvirtinantys diplomai, nors dalis asmenų faktiškai nedalyvavo privalomuose mokymuose ar nelaikė egzaminų.
Teisėsaugos pareigūnai taip pat nustatė neteisėto prisijungimo prie valstybės informacinių sistemų atvejus, kai egzaminai buvo laikomi už kitus asmenis. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos išduoti profesinio mokymo diplomus asmenims, kurie faktiškai nedalyvavo nustatytos trukmės mokymo programose, jų nebaigė ir nelaikė egzaminų.
Už šias neva suteiktas paslaugas buvo gaunamas atlygis.
Baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl keturiolikos nusikalstamų veikų epizodų pareikšti iš viso dvylikai asmenų, tarp jų ir dviem juridiniams asmenims – vairavimo mokykloms. Vairavimo mokyklų direktorius ir dvi jam priklausančios įmonės kaltinami dokumentų klastojimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos ir piktnaudžiavimu.
Kaltinimai dėl disponavimo suklastotais dokumentais pareikšti aštuoniems asmenims, siekusiems neteisėtai gauti vairuotojų kvalifikacijos dokumentus. Dar vienam asmeniui, byloje apklaustam kaip liudytojui, pareikšti kaltinimai dėl melagingų parodymų davimo.
„Asmenys, nebaigę privalomų mokymų ir neišlaikę egzaminų, įgijo galiojančius vairuotojų kvalifikacijos dokumentus ir dalyvavo eisme. Tokie vairuotojai gali neturėti būtinų žinių ir praktinių įgūdžių, todėl kelia realų pavojų visiems eismo dalyviams. Ypač svarbu pabrėžti, kad neteisėtai išduoti vairuotojų kvalifikacijos dokumentai galioja visoje Europos Sąjungoje, todėl grėsmė eismo saugumui gali kilti ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose valstybėse. Didžioji dalis šioje byloje figūruojančių asmenų yra Lietuvos, tačiau tarp jų nustatyta ir trečiųjų šalių piliečių“, – sako tyrimui vadovavęs Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnyj.
Ikiteisminio tyrimo metu dar 24 asmenys, padarę nusikalstamas veikas, tačiau dėl to prisipažinę ir padėję tyrimo metu atskleisti visą nusikalstamo veikimo schemą, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiems asmenims paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų fondą.
Baudžiamoji byla su 312 puslapių kaltinamuoju aktu perduota Šiaulių apylinkės teismui.
Naujausi komentarai