Trečiadienį Ievos Simonaitytės bibliotekoje Klaipėdoje vyks Juozo Šalkausko fotoparodos „Sakurų paunksmėje“ atidarymas ir haiku skaitymai.

Vasario 1 d. 17 val. I.Simonaitytės bibliotekos galerijoje „13L“ (Herkaus Manto g. 25) bus pristatyta fotografo, keliautojo, radijo diktoriaus J.Šalkausko paroda „Sakurų paunksmėje“, kurią lydės haiku skaitymai su Vytautu Dumčiumi bei parodos autoriumi. Renginyje sveikinimo žodį tars Japonijos ambasados patarėjas Tatsuo Hirayama.

...Kovo pabaigoje Japonijoje pražystantys sakurų žiedai neoficialiai yra laikomi tekančios saulės šalies nacionalinėmis gėlėmis. Tūkstančiai jų puošia ištisus miestus, pakrantes, parkus, net visiškai miniatiūrinius namų kiemelius.

J.Šalkauskas teigė, kad visą gyvenimą dirba tik tuos darbus, kurie jam patinka. Vienas jo mėgstamų užsiėmimų – fotografija. Pabandęs vaikystėje fotografuoti su aparatu jis nesiskiria ir dirbdamas. Fiksuoja kolegas, įamžino Lietuvos sportininkus olimpinėse žaidynėse, egzotiškų kelionių momentus. Pirmąją personalinę fotoparodą jis surengė 1996-aisiais – Lietuvos radijo 70-mečiui dedikuotoje ekspozicijoje „Girdimi, bet nematomi Lietuvos radijo žmonės“ jis pateikė 70 kolegų portretų.

Paroda „Sakurų paunksmėje“ Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariui J.Šalkauskui – jubiliejinė, dešimtoji.

Šiemet sukanka 40 metų, kai J.Šalkausko balsas skamba per Lietuvos radiją. Beveik tiek pat metų jis veda ir respublikines dainų ir šokių šventes. Jo balsą girdime ir daugelyje kitų mūsų pramoginių susibūrimų vietų. Gerą šūsnį jo įgarsintų knygų klausosi aklieji. J.Šalkauskas dalyvauja literatūros vakaruose kaip skaitovas, yra „Poezijos pavasario“ skaitovų laureatas, pripažintas LRT kalbos grynuoliu.

Trečiadienio vakarą klaipėdiečiai turės galimybę išgirsti šį balsą, skaitantį japonų trieilius (haiku). Drauge su juo skaitys ir klaipėdietis japonų kultūros žinovas V.Dumčius.

Šis poezijos žanras yra japoniška eilėraščių forma, paplitusi po pasaulį ir pamažu tampanti, o gal jau ir tapusi globalia. „Kas yra tinklelis? Daug skylučių, sukabintų ant virvučių“, − taip V.Dumčius pasakojo apie haiku, iliustruodamas savo teiginį, kad ir į paprasčiausius daiktus galima pažvelgti kitaip. Jis pastebėjo skirtingą japonų ir lietuvių tautų požiūrį į gamtą, kuris ir lemia haiku skirtumus. Pažiūrėję į žydinčias obelis, lietuviai pirmiausia įžvelgia naudą − žydi obelys, vadinasi, rudenį bus obuolių. Japoniškos vyšnios žydi daugiausiai tris dienas ir vaisių neveda. Japonas ten naudos nemato. Žiedai tai tik šiandien egzistuojantis dalykas, vyšnia nužydi, žiedai nubyra, viskas tampa lyg apsnigta. Žydėjimas suvokiamas kaip žmogaus jaunystė, gyvenimas, kuris yra trumpas, ir nori ar nenori reikia pamatyti grožį – kaip į tą tinklelį reikia pažiūrėt iš kitos pusės.

Paroda „Sakurų paunksmėje“ I.Simonaitytės bibliotekos galerijoje „13L“ bus eksponuojama iki kovo 1-osios.