Ketvirtasis Klezmerių muzikos festivalis tęsia savo misiją pristatyti žydų kultūrą Lietuvos miesteliuose. Šiemet jis dedikuotas vienam garsiausių XX a. smuikininkų – Jaschai Heifetzui.

Pagrindinis koncertas vyks sostinėje

Pasak Klezmerių festivalio sumanytojo ir prodiuserio Arkadijaus Gotesmano, pagrindinė festivalio idėja išlieka ta pati – pristatyti klezmerių muziką mažuose Lietuvos miesteliuose, kuriuose kadaise gyveno žydai ir šurmuliavo taikus miestelėnų gyvenimas.

Šiųmetis festivalis dėl lėšų stygiaus yra mažesnis nei ankstesnieji – laukia viso labo tik trys koncertai. Tačiau jis ypatingas, nes dedikuotas vienam garsiausių XX a. smuikininkų – J.Heifetzui, kurio kelias į pasaulį prasidėjo būtent Vilniuje.

Rugpjūčio 5 d. Biržuose, kur gyveno vienintelis žydas, įvykęs festivalio atidarymo koncertas sulaukė dėmesio. Pagrindinis šiųmečio festivalio koncertas, skirtas smuikininkui J.Heifetzui, įvyks rugpjūčio 19 d. sostinėje. Jame skambės Anatolijaus Šenderovo muzika. Kūrinį „Cantus in memoriam Jascha Heifetz“ atliks Ingrida Armonaitė. Tas pats kūrinys rugpjūčio 19 d. 12 val. skambės prie namo (Maironio g. 27), kuriame gyveno J.Heifetzas.

Nori keisti pavadinimą

Nors šiemet festivalis rengia tik tris koncertus, A.Gotesmano teigimu, kitais metais situacija turėtų būti geresnė. „Gal grįšime prie didelio koncertų skaičiaus ir įdomių svečių, kuriuos būtų galima pakviesti“, - pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje vylėsi A.Gotesmanas.

Jis užsiminė, kad festivalis planuoja padaryti ką nors įdomaus, skirto J.Heifetzui, tik neatskleidė ką. „Galbūt tai bus skambanti instaliacija ar kas nors panašaus. Kol kas nesakysiu. Tikiuosi, kitais metais tai atsiras“, - paslaptingas išliko festivalio sumanytojas.

Beje, jis prakalbo ir apie tai, festivaliui derėtų duoti kitą vardą. Ir neatmetė galimybės, kad kitąmet tie pokyčiai gali įvykti. „Norėčiau, kad tai būtų menų festivalis. Norėtųsi ne tik linksminti. Mano manymu, teatro uždavinys yra tyrinėti žmogų, o festivalių ir muzikos – tyrinėti kultūrą. Manau, kad Lietuvoje yra daug dalykų, kurie dar tiesiog yra neįvardyti, neįgarsinti“, - sakė A.Gotesmanas.

Repertuaras – švietėjiško pobūdžio

Klezmerių muzikos festivalis daugiausia vyksta mažuose miesteliuose. Jo prodiuserio teigimu, sostinėje jis nėra toks populiarus. Tačiau susidominčių šia muzika atsiranda nuolat ir kvietimų koncertuoti jie sulaukia nemažai.

„Tiesiog neužtenka laiko padaryti viskam, ką norėtųsi. Vilniuje tai nėra taip populiaru, tačiau po festivalių esame kviečiami į mažus miestelius. Šiais metais sulaukėme pasiūlymo dalyvauti „Sostinės dienose“, - kalbėjo festivalio sumanytojas ir patvirtino, kad klezmerių muzika tikrai populiarėja.

Pasak jo, klezmerių muzika yra kelių rūšių: aranžuota dideliam orkestrui – 20-30 žmonių, tačiau ją atlikti gali ir 5-7 atlikėjai. Nors jie, kaip sakė A.Gotesmanas, deja, yra tik penkiese ir norėtų tą muziką paskleisti plačiau, nors klezmeriai ir buvo gatvės muzikantai, tiesiog į gatvę jos išleisti nesinori.

Kalbėdamas apie koncertų repertuarą A.Gotesmanas įvardijo jį kaip švietėjišką, apžvalginį. Jie groja Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos repertuarus. Pristato seniau skambėjusią šokių muziką. Festivalio sumanytojo teigimu, yra dar ir dainuojamoji kultūra, kur anksčiau skambėjo tik vyriški balsai, o dabar atsiranda ir moteriškų.

Kas? Koncertas „Hommage a Heifetz“.
Kur? „Piano.lt“ koncertų salėje.
Kada? Rugpjūčio 19 d. 19 val.
Kiek? 18-33 litai.