Laisvasis teatras su monospektakliu „Sudie, derintojau!“, jaudinančiai pasakojančiu šiuolaikinės Lolitos istoriją, iš gimtosios Klaipėdos keliauja į Palangą ir Vilnių.

Jaunimui suprantama kalba

Vadimo Levanovo pjesę „Sudie, derintojau!“ klaipėdiečių VšĮ „Laisvasis teatras“ balandžio 17 d. 17 val. parodys Palangos kultūros centre „Ramybė“, balandžio 22 d. 18 val. spektaklį bus galima pamatyti Klaipėdos lėlių teatre, o balandžio 28 d. 19 val. jis dar kartą viešės Vilniuje, Menų spaustuvėje, kur jau pabuvojo kovo mėnesį.

Rusų dramaturgas V.Levanovas savo kūryboje daug dėmesio skiria jauniausiesiems visuomenės nariams. Jis yra parašęs visą pjesių ciklą, kaip pats įvardijo, „apie vaikus ir paauglius“. V.Levanovo herojai - jaunuoliai - maištaujantys, atstumtieji, nesugebantys, o kartais ir nenorintys susitaikyti su jiems primestomis suaugusiųjų gyvenimo taisyklėmis. Jie negali apsiginti, todėl yra labiausiai pažeidžiami.

Autorius žodžiais, „statant šiuos tekstus, labai svarbus atlikėjų ir medžiagos autentiškumas“. Anot spektaklio „Sudie, derintojau!“ režisieriaus Nerijaus Gedmino, tai reiškia, kad į žiūrovus turi kreiptis jų bendraamžis jiems suprantama kalba. Tik tai padės užmegzti dialogą su auditorija. Jauniesiems aktoriams „nieko nereikia vaizduoti. Tai - beveik jų gyvenimas, jie jį pažįsta ir supranta. Svarbiausia - kuo mažiau „pervaidinimo“ ir „vaizdavimo“, daugiau - natūralumo ir tiesos“.

Herojė ir aktorė - to paties amžiaus

Spektaklio „Sudie, derintojau!“ herojė - turtingų tėvų duktė - pasakoja apie didžiausią savo dar neilgo gyvenimo nuotykį - meilę pianinų derintojui. Merginai dar sunku suprasti ir iki galo įvertinti tai, kas su ja atsitiko. Aišku tik, kad visi tie įvykiai negrįžtamai pakeitė jos ir su ja susijusių žmonių likimus.

Šis vaidinimas, tai paauglės išpažintis, pasakojimas apie bundantį moteriškumą, pirmąją meilę ir aistrą. Mergina negaili kritiškų pastabų vyresniajai kartai dėl jos silpnumo, veidmainiškumo, bet pati iš suaugusiųjų pasiima ne pačias geriausias savybes. Šiuolaikinė Lolitos istorija pasakojama herojės lūpomis nuoširdi, intymi ir tikra.

Spektaklį pastatė ir šių metų pradžioje į sceną uostamiestyje išleido Klaipėdos universiteto dėstytojas ir režisierius N.Gedminas. O vienintelė šio spektaklio aktorė - Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientė Augustė Pociūtė. Ji - režisierės Rimutės Svytytės auklėtinė, nuo mažens lanko „Trepsės“ studiją ir vaidina. Šiuo atveju, N.Gedmino teigimu, svarbiausia, kad tai ne tik talentinga mergina, bet ir to paties amžiaus, kaip jos vaidinamas personažas.

Spektaklio šviesų operatorius -  Laimonas Kėža, videoprojekciją jam sukūrė Valdas Vyšniauskas, Laimonas Kėža ir Ernestas Šimkūnas.

Sudomino ne tik publiką

„Sudie, derintojau!“ - pirmoji naujo, Laisvuoju pasivadinusio teatro premjera.

Šis teatras užsimojo užkariauti naujas teritorijas, gvildenti dar neliestas temas. „Norime kalbėtis jaunimui aktualiomis temomis jų bendraamžių lūpomis. Tai sunkus, nepatogus teatras, kartais šokiruojantis, ypač vyresnius žiūrovus. Bet paperkantis nuoširdumu ir autentiškumu“, - kalbėjo jo „krikštatėvis“ ir pirmojo spektaklio režisierius N.Gedminas. Naujojo teatro steigėjai - jo buvę mokiniai ir studentai.

Atrodo, kad pirmasis naujojo teatro kūrinys suintrigavo ne tik publiką, kuri jau spėjo jį pamatyti, bet ir kritikus.

„Spektaklyje apstulbino saviti merginos aktoriniai duomenys, jos gebėjimas sukurti charakterio visumos įspūdį, drąsa, skonis, lengva ironija, požiūris į heroję. (...) A. Pociūtė ir jos herojė - tarsi susietos viena kraujo sistema. (...) Herojė nedramatizuoja pasakojimo, nesureikšmina savęs, viskas pasakojama „lyg tarp kita ko“, pasitelkus autoironiją, bravūrą, neįkyriai didžiuojantis savo drąsa ir išmone, - rašė Ridas Viskauskas „Literatūroje ir mene“ po pirmosios monospektaklio „Sudie, derintojau“ viešnagės Vilniuje. - Raginčiau teatralus, kuriems svarbus teatras jaunuomenei, jį pažiūrėti“.