Kuova 8 dėina, jē tori svēkatas ė okatas, ėlgā nemėslėjės spausk i Platelius. Nesėgailiesi ė bieduos netoriesi.

Nu ryta – velniū, obagū, cėguonu ė kėtuokiū žydu zbėtkā po kaimus.

10 adyna atsėdara kavėnė „Borės” (Plateliu jachtklubė, šalėp Plateliu ežera), katruo galiesi ožsėsakytė patiū rėibiausiu ė skaniausiu Ožgavieniu blynu. Tavės lauk dėdėliausės nuolaidas. Prisiiedės blynu, jē tabebūs ožšalės ežers, galiesi pasėsoktė  ont leda sokynės, vo jē ne – lydekas pagaudysi...

Nu 12 adynas stuoriausius Ožgavieniu blynus keps ė kavėnės „Lėnielis” (kėtuo Plateliu ežera posie – Paplatelės kaimė) truopnės gaspadėnės.

16 adyna vėsė renkas Plateliu miestalė pleciou. Rėitus kėlnuodamė, jopelės doskindamė, sobėnės kraipydamė, klumpius brazdindamė ordoliousem pri  koltūras nomū (Plateliu dvara jaujė).

Vėsu žydu dėdėliasis pasėkraipyms, šmuots muonu: cėguoniu varažėjėmā, žydu  juomarks so bergždėnėkiu pėrkėmu.

Blynu iedėms, raišū arkliū ė kėtuokės lėnktynės, stėpriausės, linksmiausės žydu kompanėjės rinkėmā.

Muorės dūmās palēdėms ė mūsa nuognā griaudos kriuokėms, žėima ėš kėima ėšgėnos.

17.30 adyna – macnos ožgaviejėms obagū baliou Plateliu dvara jaujės (kultūras nomū) paluociūs (vaišės soneštėnės).

Tradicėnė Ožgavieniu paruoda-konkursos  būs atėdaryta vieliau, balondė pabaiguo.

Ožgavieniu svetius maluoniausē priem kaima turizma suodybas: M.Striaukienės ((8~698) 03485), E. ir  A.Klimu ((8~615) 38301) , V.Leliugas ((8~698) 10312), J.Rumšienės((8~686) 09867).

„Priš pėrmoji pasaulėni kara Venslauskē gyvena Beržuorė (Plateliu apylinkė) ė če sokvėisdava Ožgavieniu žydus. Ožgavieniu žydā būdava so lėčynuom, daugiausē – so medėniem. Pasėdarydava kopras, apsėvėlkdava verstās kailėnēs, pontēs sosėjousdava, i ronkas pasėimdava ėlgus vuotagus.

Muorė liūb itaisytė ont ratu tekėnė, katras bova be gelžėnė tekėnlonkė. Ėš onksta žydā ont šlediu diedava plati vežėma so būda. I vežėma kinkydava  ketoris arklius so skombalās ė skrabalās. I vežėma siesdava Muorės gynieje (apsauga) ė mozėkonta. Būduo siediedava ė da vėins Ožgavieniu dalyvis so ėlgo medėnio triūbo, katras vėsa laika triūbėjė. Pri vežėma gala prirėšdava Muorė, važioujint ana sokdavuos irinki. Muorė atveždava i Plateliu grafa Šuazelė dvara kėima, po rūmu longās, ka grafs matytu. Dvarėškems patėkdava Ožgavieniu žydā. Grafs doudava pėningū. Paskiau Ožgavieniu žydā lonkydava klebuona, miestelė žmuonis.

Vakarė Ožgavienės baigdavuos“Muorės laidotoviems” – vakaruška. I vakaruška galiejė ētė kas nuoriejė. Vėsė liūb šuoktė, dainioutė, linksmintėis, vo Ožgavieniu žydā liūb vėišietė.

Per Ožgavienės ė vakaruškuo tvarka liūb veizietė Ožgavieniu vads, gėrtū, lermoutuoju, mošeiku liūb nebūtė“ (1957.07.28 Beržuorė papasakuojė Ontuons Vėnslauskis, ožrašė Jūzaps Mėckevičios).

Rėngiejē: Žemaitėjės nacionalėnė parka dėrekcėjė. Riemiejē: Kaima turizma asociacėjės Plungės skyrios.