Niujorke, Metropoliteno meno muziejuje atidaryta paroda, apžvelgianti Renesanso portreto raidą nuo Donatello iki Bellini darbų.

Metropoliteno meno muziejaus paroda „Renesanso portretas“ kviečia į kelionę po Renesanso epochą ir atskleidžia ankstyvojo portreto žanro raidą.

Paroda padalyta į tris dalis ir apima aštuonis dešimtmečius. Ji prasideda Florencijoje, kur buvo didžiausia šio žanro darbų koncentracija, persikelia į dvaro rūmus, į Mantują, Boloniją, Milaną, Neapolį, Romą ir baigiasi Venecijoje.

Pasak parodos kuratoriaus Keitho Christianseno, XV amžius Italijoje buvo lūžis portreto raidoje.

„Iki XV amžiaus buvo portretuojami tik valdovai, aristokratai. Portretas naudotas daugiausia paminklams arba antkapiams. Būtent XV amžiuje portretas paplito ir tarp pirklių, beveik kiekvienas galėjo sau tai leisti. Taigi, tai yra net tik visuomenės transformacija, bet ir meno“, – kalbėjo jis.

Ankstyvajame Renesanse menininkai kurdavo didingus portretus. Dailininkai drobėse fiksuodavo valstybės vadovus, bažnyčios patriarchus, mokslininkus. Svarbiausias siekis – tikroviškumas, išreikšti asmens individualybę. Portretai buvo kuriami reikšmingų įvykių progomis ar užfiksuoti didingos giminės narius ateities kartoms.

„Vienas iš svarbiausių dalykų, kad Renesanso portretą galima buvo apžiūrėti tik iš priekio. Visi, kas ateis į parodą, galės apeiti skulptūrą ir atrasti, kad skulptūros turi keletą apžiūros taškų. Tai, kad skulptūroje tiek daug gyvybės, kaip ir tikroje figūroje. Manau, kad tai ir yra didysis parodos atradimas, kad Renesanso meno istorija yra ne tik tapybos istorija, bet ir meno sąveikos istorija“, – teigė kuratorius K. Christiansenas.

Parodai atrinkti darbai bendradarbiaujant su daugeliu pasaulio muziejų. Iš viso eksponuojama per pusantro šimto skulptūrų, tapybos darbų, piešinių, tokių tapytojų, kaip Donatello, Botticelli ar Bellini, kūriniai.