Šalia VIP kampelio „Gravity“, ant „Forum Cinemas“ fotelio, „Cozy“ apačioj, „In vino“ kieme, ŠMC lauke, girdėjau, kad visose šiose vietose buvo pastebėtas piktasis gyvenimo būdo ir negyvenimo kritikas Arminas Višinskis. Kartais atrodo, kad aš jam alsuoju į nugarą, nes mane su juo sumaišo. „Karolis Jachimavičius, malonu susipažint“, piktai sakau.

Šį savaitgalį vėl darysiu patikrinimus, todėl Vilniaus pramogų įstaigos ir meno ofisai tegu skaito viešą pranešimą iš anksto, galės bent problemas balionėliais papuošti. Pirmiausiai rytoj eisiu sudirbti vienpusiškos, tik palaidais juokeliais grįstos, bet ne konceptualios stiliaus komedijos „Karštas kubilas – laiko mašina“. Keturi vaikinai girti įsės į tą burbuliuojantį kubilą, o išlips aštuoniasdešimtaisiais, kur dar nėra interneto, todėl gaunasi geri juokai iš tų feisbuko nesuprantančių puspročių arba apie Viagros ir Twitterio sukryžminimą, tviagrą. Jūs juk norite atsukti laiką atgal, ar ne?

Klube „Tamsta“ kolegė Dovilė Filmanavičiūtė (tikiuosi, jos dirbtinas nerūpestingumas vieno laikraščio puslapiuose nepanašus į mano dirbtiną bjaurumą) ir garso režisierius Vilius Tamošaitis atliks dueto „Miss Sheep“ ir „Gerai gerai“ dainas. Jiems vieneri. Tokie jauni, o tiek albumų neįrašyta.

Dirbtinas kartais atrodo ir Justinas Jarutis. Turbūt iš pareigos būti tikra roko žvaigžde. Jis muzika „Red Hot Chili Perpers“ primenančios grupės „Freaks on floor“ vokalistas. Jie išleido debiutinį albumą „Freaky wonder“, kuris senobine rokerių ir kontraversų tradicija imituoja negražios kalbos ženklą, o jo spalvos išgauna didžiausią įmanomą kontrastą. Šeštadienį jie, apšildyti „The Sneekers“ ir „In Search“,  koncertuos Vasaros terasoje, pristatys albumą, apverks jį, tikėkims eis įrašinėt naujo. Ką išleidęs mąsto Jarutis galima paskaityt ir šio mėnesio „370”, gražiausiame miesto žurnale.

Tą pačią dieną vienos blogiausių visų laikų Lietuvos grupių „Verslo rizikos rezervas“ (galbūt reikėjo grupę pavadinti „Bijau tave prarasti“, būtų daugiau koncertų gavę) vokalisto Mariaus Stavario mėgstamame bare „Pogo“ koncertuos grupė „Ir“, kuri žiniasklaidai kažkodėl atrodo tik interviu mielai dalijantys šaunuoliai, tačiau iš tiesų varo kur kas geriau negu koks nors Slashas varė solo. Gūgl ‘em – ir.

Sekmadienį „Salvijoje“ bus gerai ir man dar nematyta (tik šią savaitę pradėjau dirbti) Martino Provosto režisuota ir adaptuota „Serafina“, pasakojantis apie dailininkę Seraphine‘ą Louis (pastebėkit, kad mene užsienis dar nelegalizuotas, personažus reikia rašyti kaip girdim, o ne pagal tikruosius jų vardus), kurią vaidina Benoīt Delépine‘o ir Gustave‘o de Kerverno „Louise-Michel“ labai juokingai bėgusi Yolande‘a Moreau. Neabejoju, kad Provostą galima statyti šalia tokių iškilių Prancūzijos režisierių Truffaut, Antonionio, Badalamenti‘o ir Corleone‘s.

Visur suspėsiu, namo negrįšiu.

[email protected]