Tarp Kulautuvos ir Batniavos seniūnijų esanti Virbaliūnų kalva dar iki II pasaulinio karo buvo viena iš tų kalvų, kur gimė Lietuvos sklandymo istorija. Sklandytuvais nuo šio kalno, esančio šalia Nemuno leisdavosi sportininkai iki karo. Lietuvos sklandytojų slėnį Kultūros paveldo departamentas įtraukė į Kultūros vertybių registrą.

1942–1957 metais šioje vietoje veikė Lietuvos pagrindinė ir viena pirmųjų sklandymo bazių. Čia sklandė, dirbo instruktoriais, mokytojais, kūrė ir darė pirmuosius sklandytuvus (BrO, M) įžymūs Lietuvos sklandymo pradininkai, sklandytojai sportininkai: Bronius Ožkinis, Alfredas Gysas, Vladas Strazdas, Vytautas Peseckas, Zenonas Brazauskas, Vytautas Vaitkus, Jonas Steikūnas, F. Valeika, Algirdas Vilimas, Viktoras Tamošiūnas, Antanas Gaižauskas, Zdislovas Koronkevičius, Leonardas Kutkus, Stepas Tamulis, Anatolijus Speičys, Romualdas Putra, Antanas Kuzmickas, B. Milius, Vladas Drupas, Edvardas Bulanavičius, Jonas Balčiūnas, Vytautas Dovydaitis, Raimundas Kavaliauskas. Čia pilotai įvykdydavo C lygio normatyvus. 

Būtent Virbaliūnuose  pirmą kartą Lietuvoje panaudotas mechaninis agregatas sklandytuvams iškelti į 300–400 m. aukštį (konstruktorius J. Balčiūnas). Čia pasiekta keletas Lietuvos rekordų. Lietuvos sklandytojų slėnio veikla užtikrino nepertraukiamą Lietuvos aviatorių tobulėjimą ir vėlesnį įvairiapusės (lėktuvai, parašiutai, skraidyklės, parasparniai, sportinių sklandytuvų konstravimas ir statyba) sportinės aviacijos augimą ir Lietuvos išlikimą aviacine valstybe.