- Viktorija Smirnovaitė / ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Akademinės bendruomenės atstovai ketvirtadienį atviru laišku kreipėsi į desovietizacijos pirmininką Vitą Karčiauską, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorių bei Lietuvos savivaldybių asociaciją. Akademikų atstovai prašo iš naujo svarstyti klausimą dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, mat, kaip nurodo laišką pasirašę akademinio lauko atstovai, LGGRTC išvada dėl poetės parengta mokslinio laipsnio neturinčio asmens, taip pat atliekant ekspertizę nesiremta esminiais šioje temoje moksliniais tyrimais.
Todėl komisijos prašoma iš naujo įvertinti ir poetės vardo naudojimą viešiems objektams bei tokiam įvertinimui užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę.
„Raginame desovietizacijos komisiją ir jos pirmininką Vitą Karčiauską iš naujo svarstyti klausimą dėl S. Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, jos vardo naudojimo viešiems objektams ir tuo tikslu užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę“, – rašoma atvirame akademikų kreipimesi į LGGRTC.
Atvirą laišką pasirašė Vilniaus universiteto filologijos fakulteto dekanas Mindaugas Kvietkauskas, VU profesorė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) akademiniai darbuotojai – Egidijus Aleksandravičius, Neringa Butnoriūtė, Vilniaus dailės akademijos docentė Laima Kreivytė bei Lietuvos istorijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų darbuotojai.
Kaip teigia laiško autoriai, „galutinė išvada apie Salomėją Nėrį“ yra tendencingas ir mėgėjiškais rašinys, neturintis objektyvios ekspertinės vertės ir neatitinkantis šiuolaikinio S. Nėries kūrybos, biografijos ir sovietmečio kontekstų ištirtumo lygio. Taip pat, pasak akademinės bendruomenės, jame nesiremiama esminiais šiai temai skirtais moksliniais tyrimais, monografijomis ar straipsniais.
Asmens, kūrybos ir mokslo žeminimas negali būti Lietuvos valstybės sprendimų pagrindas.
„Galutinėje išvadoje“ moksliniai tyrimai tiesiog ignoruojami arba apibūdinami menkinančiais epitetais („vėlesnių kartų literatūrologai sulaužė daug iečių“, „visa kita virto iki šių dienų sekamu melancholišku poetiniu pasakojimu, legenda, „Senelės pasaka“ etc.) Tekste iškraipoma vakarietiška atminties tyrimų (Pierre‘o Nora) teorija“, – nurodo filologijos ir istorijos ekspertai.
Be to, pažymi laiško autoriai, išvadoje apie S. Nėrį ir jos kūrybą nėra adekvačiai istoriškai įvertintas sovietinio režimo, propagandinių S. Nėries biografijos iškraipymų kontekstas.
„Formuluojant S. Nėries biografijos vertinimus, poetės gyvenimas tendencingai šaržuojamas, vartojant žemo kultūrinio lygio žurnalistines klišes („pelnė dramatiškos poezijos žvaigždės įvaizdį“, „tinkamu akimirksniu tapusi superžvaigžde ji atsidavė leidybai“, „biografija virto herojišku tautosakiniu pasakojimu“, „reiškinio pikantiškumas“ ir pan.)“ – teigia akademikų bendruomenė.
Todėl laiške kreipiamasi ir į LGGRTC direktorių Arūną Bubnį su raginimu atsisakyti neva nekompetentingus vertinimus teikiančių autorių paslaugų.
„Asmens, kūrybos ir mokslo žeminimas negali būti Lietuvos valstybės sprendimų pagrindas“, – skelbiama viešai išplatintame kreipimesi.
Pastaruoju metu desovietizacijos komisija ne vienai savivaldybei pateikė rekomendacijas pakeisti S. Nėries vardo gatves. Taip pat, reaguodamos į komisijos išvadas dėl poetės kūrybos ir biografijos, S. Nėries vardo mokyklos Vilniuje bei Vilkaviškyje inicijavo savo pavadinimų keitimo procesą.
Nuo praėjusių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
2022 metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Iš tradicijų susideda tauta“: dešimtys tūkstančių žmonių dalyvauja Dainų šventės eisenoje6
Šeštadienio pavakarę, prieš paskutinį šimtmečio Dainų šventės koncertą, Vilniuje prasidėjo šventės dalyvių eitynės nuo Katedros aikštės iki Vingio parko. ...
-
Tūkstančiams choristų diriguosiantis P. Gylys: Dainų šventė mums tapo šventa (interviu)7
Dainų šventė tapo mums šventa, sako šimtmečio renginyje tūkstantinei choristų miniai šeštadienį diriguosiantis Povilas Gylys. ...
-
Dainų šventės finalas Vilniuje – eitynės ir Dainų diena „Kad giria žaliuotų“1
Vilniuje šeštadienį vyks jubiliejinės Dainų šventės baigiamieji renginiai – eitynės iš Vilniaus Katedros aikštės į Vingio parką ir ten vyksiantis Dainų dienos koncertas „Kad giria žaliuotų“. ...
-
Pažintis su pasaulio legendomis tapusiais litvakų dailininkais20
Kauno rajono muziejus tęsia žymiausių litvakų dailininkų, priskiriamų įtakingiausiai pasaulyje XX a. modernistinės dailės Paryžiaus mokyklai („L’École de Paris“), kūrybai skirtas parodas. Trečioje šio ciklo parodoje ...
-
Netikėtumas gatvėje – žydiškos vestuvės23
Dainų šventės šimtmetį švenčiančiame Vilniuje pasirodymus surengė ir mėgėjų teatrai, tarp jų – klaipėdiečių žydų teatro „Šatil“ artistai. Mėgėjų teatrams skirtą šventės dieną klaipėdie...
-
T. Dirgėla paėmė futbolo kamuolį: jis padeda tapti geresniu žmogumi
Sunku patikėti, kad tie, kurie šiandien stebi Europos futbolo čempionato rungtynes, nėra svajoję išbėgti į čempionato aikštę ir tapti vienu iš geriausių pasaulio futbolininkų. Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos naujosio...
-
Ir Laikrodžių muziejaus metus skaičiuoja laikas2
Besididžiuojanti savo istorijos išskirtinumu Klaipėda garsi ir originaliais muziejais. Uostamiestis puikuojasi ir vienu unikaliausių Šiaurės Europoje Laikrodžių muziejumi. Retas žino, kad idėja steigti jį gimė beveik atsitiktinai, prie ...
-
Dainų šventės organizatoriai kreipiasi į žiūrovus: turi svarbų prašymą4
Liepos 5 d. ir 6 d. įvyks paskutinieji Lietuvos dainų šventės šimtmečio renginiai. Penktadienį – Šokių diena „Amžių tiltais“ 13 val. ir 21 val. Lietuvos futbolo federacijos stadione, šeštadien...
-
Kernavėje prasideda festivalis Gyvosios archeologijos dienos1
Širvintų rajone, Kernavėje, penktadienį prasidės 24-asis tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis Gyvosios archeologijos dienos. ...
-
Baltijos šalių ir Ukrainos transliuotojai sutarė bendradarbiauti krizių atveju
Baltijos šalių ir Ukrainos visuomeninių transliuotojų vadovai ketvirtadienį pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo krizių atvejais. ...