Maždaug 2 mln. žmonių visame pasaulyje kalba Ludwiko Zamenhofo XIX a. sukurta esperanto kalba – ja dainą „Hello“ atlieka ir dainininkė Adele.

Dirbtinės kalbos plinta ir populiariojoje kultūroje – milijonai televizijos žiūrovų gali išgirsti „dothraki“ ar „valyrian“ kalbas seriale „Sostų karai“.

Kalbas tyrinėjantys specialistai pastebi tendenciją, kad kai kurios dirbtinės kalbos yra labiau paplitusios nei tikros – pavyzdžiui, Velso arba Airijos ir Škotijos galų kalbas vartojančių žmonių skaičius vis mažėja. O štai literatūroje, filmuose ir kompiuteriniuose žaidimuose specialiai jiems sukomponuotos kalbos vartojamos vis dažniau.

Dirbtinės kalbos gali būti kuriamos įvairiausiais tikslais. Anot Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėjos Saulės Petronienės, dirbtinių kalbų garsai – fonetinė struktūra,  gramatika bei žodynas yra sąmoningai sukurti remiantis jau egzistuojančių kalbų struktūra.

„Tokia kalba gali būti sukurta ne tik komunikacijai, bendravimui, bet ir moksliniams tyrimams arba eksperimentams atlikti. Taip pat tokios kalbos gali būti panaudojamos kūryboje, pavyzdžiui, literatūroje, televizijoje, kine, žaidimuose, komiksuose ir pan. Kiekviena šių dirbtinių kalbų turi skirtingą tikslą, todėl ir kitaip sukurta“, – sako docentė.

Mokslininkė taip pat išskiria imituojančias bei sąmoningai patobulintas jau egzistuojančias kalbas: „Jos kuriamos tam, kad būtų lengviau mokytis jau egzistuojančių kalbų. Tokiu atveju šios kalbos turi supaprastintą žodyną, gramatiką ir pan., tarkim, anglų kalba „basic english“ ir „special english“. Yra sukurtų kalbų, imituojančių tam tikrų kalbų šeimos, tam tikros kalbų grupės gramatiką ir žodyną, pavyzdžiui, slavų kalbų pagrindu sukurta kalba „interslavic“ arba romanų kalbų – „Lingua Franca Nova.“

Taip pat specialios kalbos sukuriamos ir kaip meninė priemonė. Pavyzdžiui, Antonio Burgeso knygoje „Prisukamas apelsinas“ (ir to paties pavadinimo Stanley Kubricko filme) pagrindiniai veikėjai – paauglių gauja –  kalba slengu „nadsat“. Čia į anglų kalbą įpinami iš rusų kalbos pasiskolinti žodžiai. Rašytojas sukūrė šį savitą paauglių kalbėjimo būdą norėdamas suteikti veikėjams brutalumo ir atskirti juos nuo kasdienio pasaulio.

S. Petronienė sako, kad, nors dirbtinėse kalbose atsiranda naujų žodžių, juos jungia jau egzistuojančios gramatikos taisyklės.

Meniniais tikslais sukurta kalba turi ne tik papuošti knygą ar suteikti filmo siužetui tikroviškumo. Ji taip pat turi būti logiška ir suprantama, pavyzdžiui,  ją vartojantiems aktoriams, kad šie galėtų susikalbėti. S. Petronienė kaip vieną ryškesnių dirbtinių kalbų pavyzdžių išskiria seriale „Sostų karai“ vartojamą kalbą „dothraki“. Ji skamba panašiai į arabų, bet yra įkvėpta įvairiuose pasaulio kraštuose vartojamų kalbų – turkų, rusų, estų, Kanados šiaurėje gyvenančių inuitų ir Rytų Afrikos genčių vartojamos suahili.

Tokia kalba gali būti sukurta ne tik komunikacijai, bendravimui, bet ir moksliniams tyrimams arba eksperimentams atlikti. 

„Seriale vaidinantys aktoriai turėjo susikalbėti, suprasti, ką sako vienas kitam. Užsakymas buvo pateiktas kalbų kūrimo asociacijai ir 28 metų lingvistas iš JAV Davidas Petersonas sukūrė „dothraki“ – pristatė 1700 žodžių. Ši kalba rašytinės formos neturi, bet yra sakytinė forma, o  žodžių tvarka pasiskolinta iš anglų kalbos. Kalbos gramatinė struktūra logiška, priimtina, tokią kalbą lengva išmokti. Tai yra pagrindiniai dirbtinių kalbų kūrimo principai – jei norime, kad jos skambėtų natūraliai, turime naudoti egzistuojančių kalbų gramatines struktūras, leksiką, morfologiją“, – sako S. Petronienė.

Anot mokslininkės, net jei kalba sukuriama tik knygos ar serialo pasaulyje gyvenančiai tautai, kad skambėtų tikroviškai, ji turi ne tik išlaikyti gramatinę struktūrą, bet ir atitikti ja kalbančių žmonių kultūrą. Pavyzdžiui, „Sostų karuose“ vaizduojama karių tauta dothrakiai neturi žodžio „tualetas“, bet jų kalboje yra net 20 skirtingų žodžių pavadinti žirgui.

Nors šiuo metu kalbančių dothrakietiškai yra tik trys žmonės (vienas jų – kalbos kūrėjas), norinčių išmokti ypatingų kalbų vis daugėja. Internete yra specialių žodynų ir vertimo svetainių, taip pat siūlomos mokymo programos. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus buvo sukurta speciali programėlė norintiems išmokti kuo daugiau mėgstamame seriale girdimų žodžių, o rašytojo Johno R. R. Tolkieno ir „Žiedų valdovo“ gerbėjai, studijuojantys Teksaso universitete JAV, gali pasirinkti elfų kalbos kursą – ši yra sudaryta iš suomių ir Velso tarmių. Taigi, nors kai kurie dialektai po truputį nyksta, iš jų pasiskolintos struktūros atgimsta dirbtinėse kalbose.