Taip LRT RADIJUI sako ARS VIA aukcionų vadovas Algirdas Petraitis. Kaip teigia jis, kai kada ne visi perkantys ir ne visi parduodantys vertybes asmenys nori būti žinomi, o ypatingas įvertinimas aukcionui – muziejaus dalyvavimas.

– Ar egzistuoja Lietuvoje meno aukcionai? Kiek žmonių į juos ateina?

– Lietuvoje aukcionai vyksta dešimt metų. Į renginius paprastai susirenka apie 100 žmonių, pirkėjai sudaro maždaug 20 proc. Ne visi pirkėjai dalyvauja tiesiogiai. Dauguma lankytojų susirenka į aukciono parodą, vykstančią likus dviem dienoms iki aukciono. Renginys nemokamas, tad pasižiūrėti ateina nemažai smalsuolių.

– Kodėl kai kurie aukciono dalyviai nenori pasirodyti viešai?

– Dėl diskretiškumo. Ne visi perkantys ir net ne visi parduodantys nori būti žinomi.

Ne visi perkantys ir net ne visi parduodantys nori būti žinomi.

– Kas parduodama aukcionuose?

– Aukcioną sudaro ne tik meno kūriniai, bet ir kolekcinės vertybės. Vertybės yra lituanistinės – tai tapybos darbai, tiek šiuolaikinė, tiek senovinės knygos, grafika, įvairenybės, muziejiniai eksponatai.

– Ar lituanistikos yra pakankamai?

– Yra nemažai lituanistikos, nemažai jos išvežta ir į užsienį. Tačiau dėl istorinių aplinkybių Lietuva labai nukentėjusi. Taigi palyginus su Vakarų pasaulio šalimis, lituanistikos nėra tiek daug. Tai būdinga ne tik Lietuvai, bet ir visoms kitoms rytų šalims.

– Ar pradinę aukcione parduodamo daikto kainą nustato pardavėjas?

– Yra ir pardavėjo lūkesčiai, ir aukciono kaina. Tai – derinamas dalykas. Žinoma, aukcionas suinteresuotas parduoti kuo brangiau, nes tai pelno siekianti organizacija.

– Kaip į aukcioną patenka kūriniai?

– Iš kolekcininkų, meno investuotojų ir paprastų žmonių, kurie yra paveldėję meno kūrinius ar kažkokias vertybes. Tokia yra Lietuvos praktika. Kiekvienas meno kūrinys tikrinamas, nes autentiškumas labai svarbu.

– Kiek trunka pasiruošimas aukcionui?

– Paruošti vieną aukcioną užtrunka 3–4 mėnesius. Į tai įeina darbų surinkimas, katalogų išleidimas, pasiruošimas pačiai ekspozicijai, kiekvieno darbo aprašymas. Pavyzdžiui, tapybos darbus aprašyti lengviau nei senas knygas, nes pastarąjį darbą gali atlikti ne tiek daug specialistų.

– Kokia būna mažiausia ir didžiausia kūrinių kaina?

– Mažiausia kaina gali būti 30 eurų, tiek gali kainuoti koks nors grafikos darbas. Pavyzdžiui, didžiausia kaina praėjusiame aukcione – 12 tūkst. eurų. Tiek kainavo Juozapo Berkmano paveikslas. Kūrinys turi istorinę reikšmę, nes jame pavaizduota 1864 m. sukilimo vadų kapavietė ant Gedimino kalno. Neseniai ji ir atrasta.

Didžiausia kaina praėjusiame aukcione – 12 tūkst. eurų. Tiek kainavo Juozapo Berkmano paveikslas.

– Kokie dar kriterijai taikomi aukcione parduodamiems kūriniams?

– Svarbu, ar kalbame apie meno kūrinius, ar senąsias knygas. Jei tai meno kūriniai, svarbu, kiek autorius iš viso sukūręs darbų, kokio jie lygio, koks jų išlikimas, kiek to autoriaus darbų – Lietuvos muziejuose. Kalbant apie senąsias knygas, dažnai svarbus tiražas, išlikimas.

– Aukcionuose gali dalyvauti ne tik privatūs asmenys, bet ir muziejai?

– Taip. Kadangi muziejuose laikomos geriausios kolekcijos, jų dalyvavimas – didelis įvertinimas ir sėkmė.

Įrašą galite išklausyti čia.