Aktorė Dalia Michelevičiūtė kviečia į jos pačios režisuotą monospektaklį „Moters portretas“. Jame aktorė po 15-os metų vėl prisiliečia prie Nobelio premijos laureatės Wislawos Szymborskos kūrybos.

Vidinio moters pasaulio spalvas ir šešėlius aktorė Dalia Michelevičiūtė atskleidžia ketvirtoje šio sezono nacionalinio dramos teatro sezono premjeroje – spektaklyje „Moters portretas“ pagal lenkų poetės, Nobelio premijos laureatės Wisławos Szymborskos eiles.

Prieš daugiau kaip penkiolika metų D. Michelevičiūtė vaidino kitame spektaklyje pagal tos pačios poetės eiles – „Stotis N mieste“ ir sako, kad šios moters kūryba labai egzistencinė – ji atveria vaizduotės ribas, jaudina širdį bei protą.

„Jos tekstai tiesiog palietė iki sielos gelmių savo įžvalgia, skaudžia, bet ir kartu ne liūdna autoironija, lakoniškumu ir taip pat moteriškumu“, – sakė aktorė D. Michelevičiūtė.

Aktorė pasakoja, kad ją visada domino dermės tarp įvairių menų ieškojimas, tad spektaklyje „Moters portretas“ taip pat nestinga kūrybinių „dialogų“ tarp šokio, vaizdo grafikos, tylos ir muzikos, spalvų ir šešėlių. Jame daug kalbama apie gyvybės vertę, viltį, apie tai, kad žmonės nei savęs, nei kito negali iki galo pažinti, tačiau visuomet turi vieni kitus saugoti ir mylėti.

„Tai nėra mono spektaklis, kad moteris scenoje tiesiog kenčia – aš stengiuosi poezija kalbėti arba gyventi poezijos tekstais džiugiai ir viltingai. Tai yra kvietimas į santykį, į pasidalinimą, į bendražmogiškas patirtis. Aš jaučiu, emocinės patirtys mus brandina, ypatingai mus paliečia, didžiausią įspaudą turbūt palieka meilė“, – sakė spektaklio aktorė ir režisierė.

Savo režisūrinį darbą D. Michelevičiūtė lygina su poetinių tekstų vėrimu ant vienos smilgos ir sako norinti, kad šis spektaklis moterims įskiepytų viltį gyventi, o vyrus įkvėptų dar aistringiau jas mylėti.

„Moters portreto“ premjera įvyks šį šeštadienį.