Įspūdingi senovės paminklai yra išsibarstę po visą šalį nuo Viduržemio jūros pakrantėje esančios Aleksandrijos iki Didžiosios Gizos piramidės – paskutinio iš Septynių pasaulio stebuklų – ir Asuano pietinėje šios Šiaurės Afrikos šalies dalyje.

Daugybę metų šių pasaulinio garso objektų išlaikymą užtikrino pastovios įplaukos, kurias nešė į juos atvykstantiems turistams parduodami bilietai.

Tačiau po 2011 metų Egipto revoliucijos sumažėjus į šalį atvykstančių turistų skaičiui, pareigūnai yra priversti ieškoti būdų, kaip kompensuoti prarastas pajamas.

„Nuo 2011 metų sausio mūsų pajamos smarkiai sumažėjo ir tai labai paveikė Egipto paminklų būklę“, – sakė Egipto senienų ministras Khaledas el Enany (Chaledas Enanis) naujienų agentūrai AFP.

Į Egiptą atvykstančių turistų skaičius sumažėjo nuo 15 mln. 2010 metais iki 6,3 mln. 2015 metais.

Politinės suirutės metai, lydėję 2011 metų sukilimą, per kurį buvo nuverstas buvęs šalies diktatorius Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas), ir islamistų palaikomo prezidento Mohammedo Murasi (Mohamedo Mursio) nuvertimą 2013 metais, daugelį atbaidė nuo kelionių į šią šalį.

Pajamos iš bilietų, parduotų už apsilankymą istoriniuose objektuose, smuko nuo maždaug 220 mln. JAV dolerių, kuriuos turistai atnešė 2010 metais, iki 38 mln. JAV dolerių 2015-aisiais.

„Tai – katastrofiška“, – sakė Kairo Amerikos universiteto profesorė egiptologė Fayza Haikal (Fajza Haikal).

Pasak buvusio senienų ministro archeologo Zahi Hawasso (Zahi Havaso), dėl pajamų sumažėjimo nukentėjo šalies kultūrinis paveldas.

„Dėl lėšų trūkumo neįmanoma ką nors restauruoti. Pažiūrėkite į Kairo muziejų. Jis – tamsus“, – kalbėjo Z.Hawassas, kalbėdamas apie garsųjį Egipto muziejų šalies sostinės Tahriro aikštėje.

„Seniejos nyksta“

„Ir negalima prašyti vyriausybės paramos, nes ekonomika nėra tokia gera. Todėl senienos nyksta visur“, - kalbėjo jis.

Šalies senienų priežiūrai ir išlaikymui reikia maždaug 38 tūkst. darbuotojų, tarp jų darbuotojų, kurie dirba lankytinose vietose, technikų, egiptologų ir inspektorių, nurodė ministerija.

Kariuomenei nuvertė M.Mursi, vyriausybė tapo priklausoma nuo užsienio paramos, kol galiausiai nusprendė šiemet paleisti svarą, vykdant ekonominių reformų programą, susijusią su paskolos iš Tarptautinio valiutos fondo gavimu.

Svarbus šalies ekonomikos atgaivinimo uždavinys – turistų, kurie yra pagrindinis tvirtos valiutos šaltinis Egiptui, sugrąžinimas į šią šalį.

Tačiau kol kas K.Enany bando gelbėtis ktomis priemonėmis.

„Aš suku galvbą, kokiais papildomais būdais padidinti pajamas“, – sakė jis.

Pavyzdžiui, Egipto muziejus, kuriame saugoma garsioji auksinė Tutanchamono kaukė ir faraonų mumijos, dabar turistams yra atviras iki pat vėlaus vakaro, sakė jis.

Taip pat parduodami metiniai bilietais, siekiant paskatinti egiptiečius lankyti savo šalies muziejus ir senovės paminklus.

Prie Egipto senovės paveldo išsaugojimo taip pat prisideda įvairūs mecenatai ir archeologinės misijos, tačiau jų skiriamų lėšų nepakanka visiems poreikiams patenkinti.

„Pirmenybė teikiama restauravimui, – sakė F.Haikal – Tačiau dar yra kasinėjimai, kurie dabar nutraukti dėl finansavimo trūkumo“.

Kasinėjimai „jau laukė 5 tūkstančius metų ir dar gali palaukti“, bet restauravimas yra labai svarbus, kalbėjo ji.

„Mes tik nustatome, ką reikia restauruoti, ir darome patį minimumą, kad išsaugotumėme jų (tų objektų) tinkamą būklę“, – kalbėjo archeologė.

K.Enany taip pat ragina įsileisti lankytojus į daugiau vietų. Neseniai lankytojams buvo atidarytos Nefertarės ir Sečio I (Seti I) kapavietės Luksore.

Malavio muziejus pietinėje al Minijos provincijoje vėl priima lankytojus, nors po M.Mursi nuverstimo, jį nusiaubė plėšikautojai.

Be to, 2018 metais numatoma atidaryti bent dalį prie Gizos piramidžių esančio Didžiojo Egipto muziejaus.

Kai kuriems projektams, kaip Aleksandrijos sinagogos ir Abu Menos bažnyčios, įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, restauravimas, ministerija gali skirti lėšų iš specialių fondų.

Pasak Z.Hawasso, kuris dirba K.Enany patarėju, ministrui reikia daugiau paramos, be to pareigūnai privalo mąstyti plačiau ir organizuoti parodas užsienio šalyse.

„Kam laikyti Tutanchamoną tamsiame Kairo muziejaus kampe. Niekas jo nemato, – sakė jis. – Tutanchamonas gali atnešti pinigų!“