Pereiti į pagrindinį turinį

Didžiausioje Europos garsų kolekcijoje – tūkstančiai lietuviškų įrašų

2016-10-24 06:16
DMN inf.

Jau daugiau nei pusė milijono – tiek įvairiausių garsų ir muzikos įrašų sukaupta kolekcijoje, kuri visiems prieinama europeana.eu portale. Per pastaruosius trejus metus, vykdant Europos Komisijos ir „Europeana Sounds“ konsorciumo finansuojamą projektą „Europeana Sounds“, šis archyvas buvo smarkiai išplėstas.

Į jį pateko ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos surinkti 10 tūkst. garso įrašų, atspindinčių mūsų šalies etnografinį kultūrinį paveldą.

Pravers pamokose ir kuriant muziką

Iš viso prie „Europeana Sounds“ projekto vykdymo ir europeana.eu portalo muzikos skilties papildymo prisidėjo 24 organizacijos iš 12 Europos Sąjungos valstybių. Lietuvai šiame projekte atstovavo bendrovė „Dizi“, kuri pasirūpino, jog Lietuvos muzikos ir teatro akademijos turima įrašų kolekcija taptų prieinama visiems. LMTA saugomų garso įrašų, įkeltų į „Europeana“ sistemą, pavyzdžius galite rasti čia

Atnaujintas „Europeana“ portalas tapo tikru kultūrinio paveldo „Google“. Joje galima rasti šimtus tūkstančių garso įrašų ir milijonus tekstų bei nuotraukų. Iš viso sistemoje surinkta net 53 mln. įvairių objektų. Daugelio jų anksčiau beveik niekas negalėjo rasti, nebent būtų nuvykę į konkrečią biblioteką, archyvą ar užsukę į jų interneto svetainę. Aišku, prieš tai reikdavo kažkaip sužinoti, koks yra adresas. O dabar ištisi europietiškos kultūros klodai gali būti pasiekti vos kelių mygtukų paspaudimu. Pradedant Wolfgango Amadeus Mozarto kūryba, graikų, lietuvių ar latvių kaimo gyventojų autentišku dainavimu ir baigiant neįpareigojančiu dviejų prancūzių pokalbiu lauko kavinėje ar garsių rašytojų korespondencija“, – sakė Juozas Markauskas, „Dizi“ atstovas.

Anot jo, pastarąjį dešimtmetį išryškėjusi audiovizualinio turinio svarba bei jo vartojimo augimas paskatino „Europeana“ kūrėjus aktyviau plėtoti šią sritį ir daugiau dėmesio skirti garso įrašų archyvo plėtrai. Tai, kad į jį pateko ir lietuvių folkloro dainos, pašnekovo manymu, yra svarbus pasiekimas ne tik mūsų šalies kultūros puoselėtojams, bet ir ateities kartoms.

„Visus europeana.eu skaitmeniniame kataloge esančius garso įrašus leidžiama nemokamai naudoti laikantis „Creative Commons“ licencijos nuostatų. Pavyzdžiui, pamokose, pasakojant vaikams apie konkretų istorinį ar muzikinį laikotarpį. Garso įrašai gali būti panaudoti net ir dėliojant naujus muzikinius kūrinius. Tai, manau, ypač aktualu elektroninės muzikos kūrėjams. Kad jie moka derinti skirtingų kultūrų garsus, puikiai parodė ir visiems puikiai žinomas grupės „Enigma“ kūrinys „Beyond The Invisible“, kuriame galima išgirsti sutartinės motyvų“, – dėstė www.europeanasounds.eu J. Markauskas ir pridūrė, kad vis dėlto svarbiausia „Europeana“ užduotis – išsaugoti turtingą Europos kultūrinį paveldą ir pasistengti, kad kuo didesnė jo dalis būtų lengvai prieinama kuo platesnei auditorijai.

Tarptautinė konferencija Vilniuje

Kad įvairūs garso įrašai gali būti panaudoti kaip kūrybinė medžiaga ar įkvėpimo šaltinis, ketina įrodyti ir airių elektroninės muzikos duetas „Lakker“. Jie lapkričio 4 d. Vilniuje įvyksiančioje nemokamoje projekto „Europeana Sounds“ tarptautinėje konferencijoje „Unlocking Sound Collections“ surengs ypatingą pasirodymą ir pademonstruos, kaip „Europeana“ garso archyvai gali būti panaudoti kuriant muziką, peržengiančią laiko ir įvairių kultūrų apribojimus.

Vilniaus universiteto Teatro salėje įvyksiančiame renginyje taip pat bus supažindinama su spalvingu Europos garso paveldu bei naujausiomis inovacijoms archyvinio audioturinio tvarkymo, sklaidos ir taikymo profesinėje veikloje srityse.

Konferencijos organizatorių teigimu, nors šis renginys yra skirtas visiems, besidomintiems nacionaliniu ir Europos audiopaveldu, jis ypač naudingas švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojams.

Konferencijoje pranešimus skaitys gausus būrys patyrusių specialistų iš Lietuvos ir užsienio. Žinomas Didžiosios Britanijos folkmuzikos stiliaus atlikėjas Samas Lee pasakos apie Britų salose gyvenančių romų klajoklių folkloro dainas bei jų rinkimą. Fiona Mackenzie, keltų dainininkė, archyvarė ir „Canna House“ vadovė supažindins su keltų kultūros puoselėtojų dr. Johno Lorne’o Campbello ir jo žmonos Margarete Fay Shaw XX a. pradžioje naudotomis garso įrašymo technikomis. Etnomuzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė dr. Gaila Kirdienė atskleis, kaip buvo ieškoma senųjų dzūkų šokių garso įrašų.

Konferenciją vainikuos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos folkloro ansamblio „Tatato“ pasirodymas, kurio metu naujam gyvenimui bus prikelti įvairių Lietuvos etnografinių regionų muzikiniai kūriniai ir dainos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų