Prancūzų liaupsės ir jaudulys namuose

„Vesper“ jau spėjo nustebinti Pietų Korėjos kino industriją, iškovoti Tarptautinio Briuselio fantastinių filmų festivalio Belgijoje didįjį prizą ir per premjerinę savaitę į Prancūzijos kino teatrus sutraukti net 100 tūkst. žiūrovų. Filmo recenzijos publikuotos keliose dešimtyse Prancūzijos leidinių – tiek populiariausiuose dienraščiuose, kaip „Le Figaro“ ar „Le Parisien“, tiek specializuotuose kino žurnaluose ir interneto svetainėse.

Kaip rašo Thibault Liessi, „Vesper“ padeda nukeliauti į suniokotą, bet gražų pasaulį, kuriame gamta, rodosi, išprotėjo. Autorius Simonas Riaux pabrėžia, kad šis filmas – vienas nuostabiausių mokslinės fantastikos siurprizų pastaraisiais metais, o Sarah Lévy Laithier teigia pasinėrusi į įstabią odisėją, kuri, nepaisant savo tamsos, suteikia daug vilties.

Kartu su partneriu prancūzu Bruno Samperiu jau keliolika metų dirbanti K.Buožytė dar iki premjeros Lietuvoje sakė, kad nors būtent prieš ją jaučia didžiausią jaudulį: „Pirmą kartą filmas rodomas viešai, jį pamatys mano pažįstami, draugai – šis momentas ypatingai svarbus. Dirbome daug metų, stengėmės, ir štai pateikiame rezultatą vertinimui. Tikrai jaudinuosi ir žinau, kad viskas labai greitai praeis – norėtųsi stabtelėjimo tame momente. Panašiai nutiko Čekijoje. 1200 vietų salė buvo sausakimša, visko buvo daug, ir tos dvi valandos tiesiog sprogo kaip akimirka.“

Vesper mums buvo Lietuvos alegorija – nedidelė, bet stipri. Antagonistas Jonas, jos dėdė – tai Rusija. Jis siurbia savo vaikų kraują, verčia juos gyventi pagal jo pasaulio supratimą.

Tarptautinė komanda

„Laikau dovana, kad mes su Bruno sutikome stiprias ir energingas prodiuseres Astą Liukaitytę ir Daivą Varnaitę-Jovaišienę. Jos patikėjo mūsų idėja, išvydo mūsų viziją ir subūrė tarptautinę komandą“, – prisimena K.Buožytė.

„Vesper“ – tarptautinis, nepriklausomo europietiško kino kūrėjų kino projektas. Savo indėlius čia padarė Prancūzija (prod. Alexis Perrin, kompanija „Ruble Fish“) ir Belgija (prod. Benoit Ronald, kompanija „1080 Films“ ), o pagrindinius vaidmenis sukūrę aktoriai – iš anglakalbių šalių.

Filmo biudžetas rekordinis Lietuvai – 5 mln. eurų. Visgi, kai reikia sukurti ištisą naują pasaulį, jo augaliją, žmonių drabužių stilių, įvairius daiktus, net indus ir įrankius – tokia suma neatrodo labai didelė.

„Žinote, visi mes komandoje vienminčiai – vienodai įsivaizdavome, koks turi būti filmas, kokybės karteles laikėme iškeltas viename lygyje. Visi nuo aktorių ir operatoriaus iki kostiumų ir grimo dailininkų – tiek pat perfekcionistai, kiek ir profesionalai. Tai, manau, būtina, siekiant aukščiausios kokybės ekrane ir operuojant ribotu biudžetu. Negalima praleisti nė vienos detalės, būtina padaryti daugiau, nei iš tavęs prašoma, nei tu gali. Tai buvo bendras ir kiekvieno mūsų vidinis iššūkis. Visi savuosius įveikėme, taip gimė „Vesper“, – šypsosi režisierė, į kino teatrus palydinti jau trečiąjį savo ilgametražį filmą. Tiesa, nuo pastarosios premjeros – „Auroros“ – prabėgo jau dešimt metų. Tiek truko „Vesper“ vizijos gryninimas ir komandos būrimas.

Kas iš tiesų yra Vesper?

„Vesper“ istorija nukelia žiūrovą į distopinę ateitį. Gamta apmirusi, išgyvenusieji žmonės kovoja dėl maisto, o likę planetos turtai – galingųjų gniaužtuose. 13-metė paauglė Vesper slaugo paralyžiuotą savo tėvą, kurio protas su ja bendrauja per skraidantį droną. Daugiau artimųjų ji neturi, tik dėdę, su kuriuo neranda bendros kalbos. Vos radusi laisvą minutę Vesper skuba į slaptą laboratorijoje, kurioje eksperimentuoja ir bando išauginti planetą nuo bado išgelbėsiančius augalus.

Kadras iš filmo.

„Vesper mums buvo Lietuvos alegorija – nedidelė, bet stipri. Antagonistas Jonas, jos dėdė – tai Rusija. Jis siurbia savo vaikų kraują, verčia juos gyventi pagal jo pasaulio supratimą, nėra linkęs bendradarbiauti. Vesper ir Jono vertybės nesutampa. Šiemet ši interpretacija įgavo itin didelę reikšmę. Įdomu, kaip žiūrovai tai įvertins. Norėčiau, kad jie į kino teatrus ateitų atviromis širdimis, nesitikėdami konkretaus rezultato, neįsivaizduodami, koks šis filmas turi būti. Tuomet kiekvienas išsineš tą žinutę, kuri jam svarbiausia“, – tiki šviesą žadančią mokslinės fantastikos pasaką sukūrusi režisierė.

Pamokos filmavimo aikštelėje

„Mums tikrai pasisekė. Juk iki filmavimo pradžios su aktoriais pats nebendrauji, prodiuseriai dirba su jų agentais. Pirmąkart teko dirbti su britų ir amerikiečių aktoriais, ir aš nebuvau tokia tikra, kaip jie vertins šį darbą. Ar bus nusiteikę rimtai, ar žiūrės kaip į „filmelį iš Lietuvos?“ – prisimena lietuvių kūrėja. Ji teigia jau pirmųjų susitikimų metu supratusi, kad jie – visiški profesionalai, visuomet pasiruošę ir neįtikėtinai dosnūs sau ir kitiems.

Vesper filme vaidina britų aktorė Raffiella Chapman, žiūrovams jau pažįstama iš Timo Burtono juostos „Panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai“, jos sergantį tėvą – velsietis Richardas Brake’as. Eddie Marsanas („Šerlokas Holmsas“) sukūrė Jono vaidmenį. Viltis įsižiebia, kai Vesper sutinka paslaptingąją Camellią (Rosy McEwan). Mainais už pagalbą ieškant katastrofos metu dingusio Camellios tėvo, Vesper moters prašo padėti patekti į Citadelę – centrą, kur išrinktieji, pasitelkdami naujausias biotechnologijas, gali gyventi saugiai ir patogiai.

„Kai dirbi su tokiais profesionalais, kaip Jono personažą sukūręs Eddie Marsanas, ar Camellią vaidinusi Rosy McEwen, supranti, kad jie – lyg tobulai suderinti instrumentai. Tau tereikia paspausti tinkamą mygtuką, ir išgirsi vis kitą nuostabią melodiją. Tai man buvo ir darbas, ir malonumas, ir labai gera mokykla“, – filmavimo metu įgytas pamokas vertina K.Buožytė.

Ji išduoda, kad nustebo pirmąkart gyvai pamačiusi R.Chapman – aktorė jai pasirodė daug smulkesnė nei repeticijų „Zoom“ platformoje metu. Visgi jaunosios britės užsispyrimas ir ištvermė visas 40 filmavimo pamainų įkvėpė ir kitus komandos narius.

Rezultatas: K. Buožytė džiaugiasi – tiek vidinius, tiek filmo kūrimo procese kilusius iššūkius įveikė visa kūrybinė komanda. / R. Daškevičiaus nuotr.

Kalbėdama apie asmeninius aktorių iššūkius „Vesper“ režisierė išskiria iš Richardą Brake’ą, iki šiol kine dažniausiai įkūnydavusį blogiukus: „Čia jis suvaidino sunkiai sergantį, prie lovos prikaustytą, bet labai mylintį Vesper tėvą Darių. Ir, kas svarbiausia, suvaidino tik akimis! Tai, kas scenarijuje rodėsi kaip labai nesudėtinga užduotis, galiausiai nebuvo taip paprasta“, – prisimena už ankstesnius savo filmus „Kolekcionierė“ ir „Aurora“ Sidabrinėmis gervėmis įvertinta kino kūrėja.

Atskiro dėmesio vertas ir antrasis „aktorius“, kūręs Dariaus vaidmenį. Tai specialiai šiam filmui sukurtas dronas. Lietuvių komandos, kuriai vadovavo patyręs drono pilotas Simonas Jakubauskas, eksperimentai truko net pusmetį – daugybės bandymų prireikė tam, kad būtų rastas tobulas balansas, kuriame dera techninės galimybės ir estetinės ambicijos. Dronas, transliuojantis paralyžiuoto Dariaus mintis, lydi Vesper kiekviename žingsnyje. Filmavimui buvo sukurti net šeši tokie „aktoriai“, o vienas jų lydi „Vesper“ komandą kino festivaliuose, premjerose ir industrijos renginiuose.