Europos valstybės turėtų suvienodinti mokesčių lengvatas popierinėms ir elektroninėms knygoms, turi būti griežčiau kovojama ir su piratavimu, mano Europos knygų leidėjų atstovai.

Europos leidėjų federacijos (ELF) atstovai pirmadienį per spaudos konferenciją pristatydami birželio 8-10 Lietuvoje vykstančią ELF Generalinę asamblėją tvirtino, kad didžiausi iššūkiai šiuo metu laukia ne tradicinių, o elektroninių knygų – dar netaikomos mokestinės lengvatos, klesti piratavimas, o tiek tradicinių, tiek elektroninių knygų pardavimams neigiamos įtakos turi net ir bibliotekų populiarumas.

Pasak Lietuvos leidėjų asociacijos prezidento Remigijaus Jokubausko, pagrindinės asamblėjoje aptariamos temos – elektroninių knygų leidyba ir joms taikomos arba netaikomos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, knygų skaitmeninimas, taip pat bibliotekų galimybė naudotis autorių teisių saugomais kūriniais.

„Knygų leidyba yra viena didžiausių kultūrinių ir kūrybinių industrijų Europoje. Pastaraisiais metais, nepaisant ekonominės krizės, šis sektorius sukuria produkcijos už maždaug 20-22 mlrd. eurų per metus, o sukurta rinkos vertė siekia ir 40 mlrd. eurų“, – sakė R.Jokubauskas.

Anot jo, išsamiausiai asamblėjoje bus aptariama Europos Sąjungos (ES) mokesčių bei autorių teisių politika, nemažą dėmesį skiriant elektroninėms knygoms. Taip pat antradienį vyks atvira konferencija, skirta bibliotekoms – joje bus pristatyta masinio knygų skaitmeninimo patirtis Prancūzijoje, Vokietijoje, taip pat Danijoje įgyvendintas elektroninių knygų versijų skolinimo skaitytojams mechanizmas.

Leidėjų atstovų teigimu, net 26 iš 28 ES valstybių taiko lengvatas spausdintinei knygai, tad leidėjai siekia, kad tokios pat nuostatos būtų laikomasi ir elektroninių knygų atžvilgiu. Dėl neryžtingumo bei raginimų ES nares didinti PVM kaip „deficito mažinimo būdą“ leidėjai kaltina ir Europos Komisiją bei už mokesčius atsakingą komisarą Algirdą Šemetą, kurio vadovaujamas direktoratas esą „dar nepateikė jokio pozityvaus pasiūlymo“.

ELF direktorė Anne Bergman – Tahon (Anė Bergman – Tahon) tvirtino, kad elektroninių knygų rinka Europoje yra dar labai nauja ir maža. Pagrindinės problemos – popierinės knygos populiarumas, mokestinių lengvatų nebuvimas, taip pat ir piratavimas.

„Išskyrus Jungtinę Karalystę, kur elektroninės knygos užima 15 proc., kitose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje jos užima tik 3 proc. rinkos (…). Kitas dalykas – 96 proc. knygų prekybos apyvartos apima pardavimai individualiems klientams, 4 proc. nuperka bibliotekos. Pagrindinė rizika yra tai, kad jei visi rinksis bibliotekas, tai kas tuomet rems knygų leidybą? Taigi, turime rasti teisingą balansą, būdą, kad knygas būtų galima rinktis bibliotekose, bet taip pat skaitytojai būtų paskatinti pirkti knygas patys“, – sakė ji.

A.Bergman – Tahon pripažino, kad menkiems elektroninių knygų pardavimams Europoje didžiausią įtaką turi žmonių psichologija: priešingai nei muzikos ar filmų versle, kur būtini vis naujesni prietaisai, knygą galima sėkmingai skaityti popieriuje. Skaitytojai gali ir laisviau elgtis su spausdinta knyga – ją netgi palikti traukinyje ant sėdynės, o nusipirkę kavos ir grįžę į savo vietą jie knygą greičiausiai ras.

„Palikta skaityklė jau tikriausiai būtų dingusi. Todėl knyga tebėra patogi“, – sakė ji.

ELF direktorė pripažino, jog dar viena problema yra tiek elektroninių, tiek popierinių knygų nelegalus kopijavimas ir platinimas internete. Anot jos, leidėjai nuolat kalbasi su parsisiuntimų nuorodas dalijančiomis mokamomis svetainėmis.

„Stengiamės šias svetaines ne tik skųsti teismams, tačiau bandome jas „išsunkti“, padaryti jas nepelningomis (…). Taip, tai yra problema, nes leidėjai netenka pinigų. O jei leidėjo veikla tampa sėkminga, atsiranda galimybė išleisti ir kur kas mažesnių, mažiau žinomų autorių. Viena nuostabi ispanų rašytoja net pareiškė, kad turi liautis rašiusi, nes susidūrė su piratavimu ir nematė savo knygų ateities,“, – sakė A.Bergman – Tahon.

Lietuvos leidėjų asociacijos duomenimis, knygų leidyboje Europoje tiesiogiai ir netiesiogiai dirba apie 500 tūkst. žmonių – tiek pat per metus išleidžiama ir naujų kūrinių.

Europos piliečiai gali rinktis iš 9 mln. knygų per metus, 2 mln. knygų išleidžiama elektroniniu formatu.

Europos leidėjų federacija įkurta 1967 metais, ją sudaro atstovai iš 28 ES bei Europos ekonominės zonos valstybių. ELF sprendžia su teisėkūra susijusius reikalus autorių teisių ir leidybos srityse, konsultuoja leidėjų asociacijas teisiniais klausimais.