„Tai bus nuolatinė ir pati moderniausia ekspozicija Rytų Europoje arba viena iš moderniausių. Kadangi erdvės ribotos, bus audiogidas, kompiuteriai, bus labai patogu moksleiviams ateiti. Rengsime konkursus, skatinsime domėtis jaunąją kartą“, – BNS sakė centro direktorius Adas Jakubauskas.

Nuolatinė ekspozicija bus įrengta Tuskulėnų dvaro rūmuose Vilniuje.

Ji bus skirta atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę bei politinę aplinką, naują žmogų.

Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėjos Dovilės Lauraitienės teigimu, ekspozicija bus trijų lygmenų. Pirmasis – ideologinis, antrasis – vadinamasis pilkasis gyvenimas, trečiasis – tai, kas bus draudžiama, smerkiama.

„Kiekvieną lygmenį pristatys eksponatas ir bus žmonių prisiminimai apie tą įvykį, eksponatą“, – sakė ji.

Pavyzdžiui, kramtomoji guma. Sovietmečiu ji buvo kramtoma ne vieno žmogaus, ėjo iš burnos į burną, nes jos nebuvo. Tai tikrų žmonių prisiminimai.

„Pavyzdžiui, kramtomoji guma. Sovietmečiu ji buvo kramtoma ne vieno žmogaus, ėjo iš burnos į burną, nes jos (kramtomosios gumos – BNS) nebuvo. Tai tikrų žmonių prisiminimai“, – pasakojo D. Lauraitienė.

„Surinkome po kruopelytę iš visur – apie kavamalę, apie tualetinį popierių, deficitines prekes“, – sakė muziejininkė.

Dokumentus, nuotraukas, knygas, buities daiktus, žaislus – eksponatus muziejui sunešė patys Genocido centro darbuotojai, jų draugai, giminės, pažįstami, kiti.

„Dauguma eksponatų yra žmonių sunešti. Paskelbėme interneto svetainėje, centro darbuotojai labai prisidėjo, atnešė savo, draugų, giminių daiktus, jaunimas, kuris kraustė senelių, tėvų butus, neišmetė, paskambino, paklausė, ar reikia, atvežė, mes atsirinkome daiktus“, – pasakojo Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja.

Pasak jos, kiekvienoje temoje, kiekvienoje salėje bus įrengta ir interaktyvi erdvė, pateikiamas sovietinių laikų žodynas, dekonstrukciniai filmai, jie parodys skirtumą tarp realybės ir oficialios doktrinos. Taip pat bus galima atsakyti į viktorinos klausimus.

Pasak D. Lauraitienės, tokia ekspozicija reikalinga jaunajai kartai paaiškinti, kaip veikė sovietinė sistema, kaip gyventojai bukinti, keista pasąmonė.

„Mes buvome lyg laboratoriniai žmonės, iš kurių norėjo kažką sukurti“, – teigė ji.

Muziejininkė sakė, kad išeinančių lankytojų bus klausiama, kiek Lietuvoje yra likę homo sovieticus.

Atidaryti naująją ekspoziciją ketinama kovą.

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, 1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvos valstybę, prasidėjo jos politinės-socialinės ir ūkinės sanklodos griovimas, kultūros ir tradicinių dvasinių vertybių naikinimas bei priverstinis komunistinės pasaulėžiūros ir ideologijos diegimas visuomenėje. Šį procesą nutraukė Antrojo pasaulinio karo metais vykusi nacių okupacija, o 1944 metais prasidėjo sovietų reokupacija, ji truko iki 1990 metų, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę.