Kinematografas – keliaujantis menas, ir kiekvieno filmo karjeros viršūnė – dalyvavimas tarptautiniame kino festivalyje. Kartais juokaujama, kad kiekvieną dieną kažkur vyksta kino festivalis, kad festivalių yra daugiau negu kuriama gerų filmų. Matyt, niekas net tiksliai nežino, kiek iš viso yra kino festivalių.

Yra vienadienių, o yra turinčių ilgas, penkis dešimtmečius trunkančias istorijas. Nėra žemyno, išskyrus Antarktidą, kur jie nevyktų. Festivalis – vieta, kur susilieja realybė ir mitas. Tai didžiulis labirintas, kuriame neįmanoma visur suspėti ir viską aprėpti. O gausus būrys išprotėjusių sinefilų stengiasi aprėpti neįmanoma – pamatyti kuo daugiau filmų, suspėti į visus kino šventės renginius.

Prieš dvidešimt metų toks festivalis gimė Vilniuje ir daugelis manė, kad tai – vienadienis reiškinys. Tačiau metams bėgant „Kino pavasaris“ vis stiprėjo ir plėtėsi, žiūrovų ir filmų vis daugėjo. Šiandien tai reikšmingiausias kino renginys Lietuvoje ir viena iš retų galimybių pamatyti daugelį kino perlų iš įvairiausių – garsiausių ir mažiau garsių – festivalių, susivokti, kas naujo ir įdomaus vyksta margame kino pasaulyje.

Jau kelerius metus labiausiai  žiūrovams patikę, meniškai reikšmingi „Kino pavasario“ filmai pasiekia ir LRT žiūrovus. Kiekvieną trečiadienį televizijos kanalas LRT Kultūra kviečia žiūrėti vis naujus filmus iš pernykščio festivalio. ekranų.

Jau balandžio 1-ąją bus rodoma kultinė švedų komedija „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ (The 100-Year-Old Man Who Climbed Out the Window and Disappeared / Hundraåringen som klev ut genom fönstret och försvann).

Vaidina:  Robert Gustafsson, Iwar Wiklander, David Wiberg, Mia Skäringe, Jens Hultén, Bianca Cruzeiro, Alan Ford, Sven Lönn, Georg Nikoloff.
Režisierius: Felix Herngren.

Nugyvenęs ilgą ir gražų gyvenimą tuoj šimtmečio sulauksiantis Alanas Karlsonas atsiduria senelių namuose. Jis tiki, kad tai jau paskutinė stotelė. Tačiau sveikata žmogus niekuomet nesiskundė, o leisti dienas su nukvakusiais senukais irgi nėra jo svajonė. Todėl savo 100 metų jubiliejų Alanas nusprendžia atšvęsti su trenksmu: išsiruošti į dar vieną kelionę, kokių jo gyvenime jau buvo tūkstančiai. Vien su šlepetėmis (kad niekas neįtartų) jis išlipa pro langą ir dingsta.

Kupina staigmenų ir netikėtų įvykių (nusikaltėliai, pinigų prikimšti lagaminai ir mirštantys drambliai) šimtamečio kelionė pasakojama kartu su jo ankstesnio gyvenimo nutikimais. Buvęs sprogmenų ekspertas dalyvavo vos ne visuose pagrindiniuose XX amžiaus įvykiuose. Alanui teko bendrauti su Stalinu, Čerčiliu, būsimu JAV prezidentu Hariu Trumanu, Mao, generolu Franku, Prancūzijos vadovu Šarliu de Goliu ir daugybe kitų istorinių asmenybių. Negana to, tai nebuvo paprasti pabendravimai. Pasirodo, Alano veiksmai buvo lemtingi XX amžiaus istorijai.

„Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ yra debiutinis švedų rašytojo Jono Jonasono romanas, išleistas 2009 metais. Knyga tapo bestseleriu ne tik tėvynėje, bet ir užsienyje (Lietuvoje romanas išleistas prieš dvejus metus). Pagal knygą sukurta komedija jau parodyta daugiau nei 40-yje pasaulio valstybių, uždirbo daugiau nei 50 mln. dolerių ir yra pelningiausias visų laikų Švedijos filmas.

Pelnė publikos simpatijų prizą tarptautiniame Čikagos kino festivalyje, įvertintas dar keliais apdovanojimais ir nominacijomis.

Balandžio 8-ąją kviečiame žiūrėti daugiau kaip pusšimtį tarptautinių apdovanojimų pelniusią italų dramą „Didis grožis“ (La grande bellezza).

Režisierius: Paolo Sorrentino. 
Vaidina: Toni Servillo, Carlo Verdone, Sabrina Ferilli, Carlo Buccirosso, Iaia Forte, Pamela Villoresi, Galatea Ranzi, Franco Graziosi, Giorgio Pasotti, Massimo Popolizio.

Džepas Gambardela – apatiškas ir nusivylęs 65-erių rašytojas ir žurnalistas, kone prieš pusę amžiaus išleisto populiaraus romano autorius, mechaniškai priima jam skirtus komplimentus. Pražilęs turtuolis intelektualas, ekscentriškų aukštuomenės vakarėlių liūtas ir naktinio Romos gyvenimo veteranas geba džentelmeniškai asistuoti moteriai ir pagirtinai išreikšti užuojautą laidotuvėse. Ciniška? Galbūt. Tačiau širdyje Džepas – nemarus idealistas ir svajoklis, įsuktas į didžio grožio gyvenimo verpetą, perpildytą beprasmiškumo ir tuštybės.

Prabangiame jo bute, žvelgiančiame į Koliziejų, renkasi bohemos atstovai ir Romos elitas, tačiau dalyvaudamas nesibaigiančiuose vakarėliuose Džepas renkasi įtakingų ir tuščių asmenybių parado stebėtojo poziciją. Nesibaigiančio bruzdesio apsuptyje jis bando suvokti, kodėl jau keletą dešimtmečių neparašo antrosios knygos ir stengiasi išspręsti kankinančią asmeninio gyvenimo dilemą.
Svaiginančiame Amžinojo miesto grožį šlovinančiame filme netrūksta feliniško grotesko, kritikos aukštuomenės tuštumai ir kone karikatūrinių vakarėlių kadrų, besipinančių su intelektualiomis diskusijomis.

Italų režisierius ir scenaristas Paolas Sorentinas, dukart apdovanotas Kanų kino festivalyje, Lietuvos žiūrovui labiausiai žinomas iš 2004 m. dramos „Po meilės“ ir 2008 m. pasirodžiusios „Nuostabiojo“, pristato savo ketvirtą bendrą darbą su nuostabiuoju Toniu Servilu. Filmas pelnė „Oskarą“ ir „Aukso gaublį“ kaip geriausias  užsienio filmas, Europos Kino akademija įteikė jam prizus už geriausią metų filmą, geriausią režisūrą, o Tonis Servilas  pripažintas geriausiu vyro vaidmens atlikėju. Iš viso juosta jau pelnė per 50 tarptautinių prizų ir daugiau kaip 50 nominacijų. Tarptautiniame Kanų kino festivalyje režisierius nominuotas „Auksinei palmės šakelei“.

Balandžio 15-ąją – amerikiečių drama „Parklando ligoninė“(Parkland).

Režisierius: Peter Landesman
Vaidina: James Badge Dale, Zac Efron, Jackie Earle Haley, Colin Hanks, David Harbour, Marcia Gay Harden, Ron Livingston, Jackie Weaver, Jeremy Strong, Billy Bob Thornton, Paul Giamatti, Tom Welling, Matt Barr

Dalasas. 1963 m. lapkričio 22 d. 12 val. 38 min. Parklando ligoninės chirurgai bando gaivinti mirtinai sužeistą JAV prezidentą Džoną Ficdžeraldą Kenedį. Lygiai po dviejų parų tam pačiam gydytojų kolektyvui teks gelbėti sužeistą tariamą šaulį Li Harvį Osvaldą.

Dramoje žurnalistas ir debiutuojantis režisierius Piteris Landsmanas fiksuoja akimirkas iki fatališkų šūvių ir po jų. Jį domina su žmogžudyste vienaip ar kitaip susiję žmonės: Parklando ligoninės chirurgas Džimas Karikas ir jo kolegos, slaptųjų tarnybų Dalaso biuro vadovas Forestas Sorelsas ir FTB agentas Džeimsas Hostis, Osvaldo nekaltumu abejojantis brolis Robertas bei sūnų ginanti motina Margerit, prezidento nužudymą nufilmavęs Abrahamas Zapruderis.

Londono, Venecijos ir Ciuricho kino festivaliuose 2013 m. juosta pretendavo į geriausio filmo apdovanojimus.

Balandžio 22-ąją – prancūzų biografinė drama „Renuaras“(Renoir).

Režisierius: Gilles Bourdos.

Vaidina: Michel Bouquet, Christa Théret, Vincent Rottiers, Thomas Doret, Romane Bohringer, Michèle Gleizer, Laurent Poitrenaux, Annelise Heimburger, Sylviane Goudal, Solène Rigot, Carlo Brandt, Thierry Handcisse.

Filme pasakojama dviejų Renuarų – dailininko Pjero Ogiusto ir jo sūnaus, kino režisieriaus Žano – istorija. Pjeras Ogiustas gyvenimo saulėlydyje sunkiai valdo kojas ir rankas, bet vis dar produktyviai kuria. Nors ir apsuptas dailiosios lyties atstovių, praranda norą tapyti tai, kas anksčiau keldavo didžiausią pasigėrėjimą, – moters kūną. Dailininko sūnus Žanas ką tik pasitraukė iš Pirmojo pasaulinio karo pragaro. Jis sužeistas, neturi tikslų ir jau nieko gyvenime nebesitiki. Vieną dieną į jų namus pasibeldžia mūza, kuri ir tėvą, ir sūnų iš naujo įkvepia kūrybai ir meilei...

Filmas pelnė „Cezarį“ už kostiumus. Buvo nominuotas dar dviem apdovanojimams už operatoriaus darbą ir dekoracijas.
Kanų kino festivalyje juosta dalyvavo „Ypatingo žvilgsnio“ programoje. Šį filmą Prancūzija pristatė „Oskarams“.

Balandžio 29 d. – rumunų drama „Už kalvų“ (Dupa dealuri / Beyond the Hills).

Režisierius: Cristian Mungiu

Vaidina: Cosmina Stratan, Cristina Flutur, Valeriu Andriuta, Dana Tapalaga, Catalina Harabagiu, Nora Covali, Gina Tandura, Vica Agache, Dionisie Vitcu, Nora Covali.

Iš Vokietijos, kur buvo išvykusi uždarbiauti, Alina grįžta į Rumuniją tikėdamasi susigrąžinti Voikitą – vienintelį žmogų, kurį kada nors mylėjo ir kuri mylėjo ją. Abi jos užaugo vaikų namuose ir pamilo viena kitą. Bet Voikitą randa įstojusią į vienuolyną ir radusią Dievo meilę. Alina niekaip nesupranta tokio sprendimo, ją apima pavydas. Bet ar įmanoma su Dievu konkuruoti dėl kito žmogaus meilės?

„Filmas kalba ne tik apie kaltę, bet ir apie meilę bei pasirinkimą, apie tai, ką žmonės pasiryžę daryti dėl savo įsitikinimų, apie tai, kaip sunku atskirti gėrį nuo blogio, kaip sunku suprasti religiją pažodžiui, apie abejingumą, kaip kur kas didesnę nuodėmę, nei tolerancijos stoka“, – sako režisierius ir scenarijaus autorius Kristianas Mundžiu.

Kanų kino festivalyje apdovanotos geriausios aktorės (Kosminos Stratan ir Kristinos Flutur duetas), taip pat prizas įteiktas už geriausią scenarijų. Tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje filmas pristatytas „Horizontų“ programoje. Rumunija šį filmą pristatė „Oskarams“ ir Europos apdovanojimams.