Paraišką dėl finansavimo iš ES Bendradarbiavimo per sieną programos teiks Kėdainių krašto muziejus ir partneriai iš Baltarusijos.

„Radvilų giminės palaidojimų kripta Nesvyžiuje yra unikalus kultūros paveldo objektas ─ vienas iš didžiausių vienos giminės mauzoliejų visoje Europoje. Šis svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų palikimas yra katalikiškosios Radvilų giminės šakos gyvenimo ir palaidojimų metraštis. Būtina apsaugoti kriptą nuo drėgmės, kuri naikina palaikus ir patį objektą, ─ tam yra reikalingas tolesnis finansavimas”, ─ pasitarimo esmę atskleidžia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Baltarusijos ambasadorius Aleksandr Korol padėkojo Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos specialistams už atliktą darbą, tiriant Nesvyžiaus Radvilų mauzoliejų. Jis taip pat pabrėžė, koks svarbus yra tolesnis praktinis dviejų valstybių bendradarbiavimas, atkuriant svarbų Lietuvai bei Baltarusijai kultūrinį ir istorinį paveldą. Ambasadorius pritarė naujo projekto paraiškos Bendradarbiavimo per sieną programai teikimui.

Pasitarime be minėtųjų institucijų dalyvavo LR Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijų, Kėdainių savivaldybės, Vilniaus universiteto bei Baltarusijos Kultūros ministerijos, Nesvyžiaus vykdomojo komiteto, Nesvyžiaus muziejaus atstovai. Šį pasitarimą Kultūros paveldo departamentas organizavo, siekdamas tęstinumo bendram Lietuvos ir Baltarusijos projektui „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“. Jo metu pradėti vykdyti antropologiniai palaidojimų kriptoje tyrimai, polichromijos žvalgymai bei nustatyta kriptos architektūrinė raida. Lietuvos specialistai šio projekto metu organizuoja bendrus mokymus ir darbus, perteikdami savo gerąją patirtį.

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantės Justinos Kozakaitės, su dviejų šalių istorija susijusioje Radvilų giminės kriptoje yra virš 70 palaidotų asmenų. Didžioji dalis iš jų yra mumifikuoti, o rasti balzamavimo atvejai liudija Radvilų giminės kilmingą padėtį ir reikšmę Europoje. Palaidojimai taip pat yra svarbūs istoriniai šaltiniai, liudijantys apie žmonių gyvenimo būdą, jų ligas. Tiriant 5 asmenų palaikus, pirmiausia ketinama identifikuoti Mikalojaus Radvilos Našlaitėlio palaikus. J. Kozakaitės teigimu, projekto metu nustatytas unikalus palaidojimo atvejis: audinio vyturais apvynioti moters palaikai, o dešinėje pusėje prie šlaunikaulio ─ organinis junginys, kuris veikiausiai gali būti širdis ir liudyti rytietiškas palaidojimo tradicijas arba sunkią ligą.

Projektą „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“ bendrai įgyvendina Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (pagrindinis vykdytojas), Nesvyžiaus nacionalinis istorijos-kultūros muziejus-draustinis ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. Projektas yra finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų. Lapkričio 14–15 d. Nesvyžiuje planuojama pristatyti visuomenei šio projekto rezultatus.

LDK didikų Radvilų mauzoliejų XVI a. pabaigoje Nesvyžiuje įkūrė Mikalojus VIII Kristupas Radvila Našlaitėlis savo giminės palaidojimams. XVIII a. Mykolas V Kazimieras Žuvelė Radvila giminės kapą pertvarkė: sienose priešais karstus įmūrijo memorialines lentas, įrengė altorių. Svarbūs mauzoliejaus pertvarkymo darbai buvo atlikti 1905 m.: sunykę karstai ir sarkofagai buvo sudėti į medinius futliarus ir užplombuoti, prie jų pritvirtintos lentelės su informacija apie palaidotus asmenis. Manoma, kad tuo metu dalis palaikų galėjo būti sukeisti. XX a. pirmojoje pusėje Nesvyžiaus Radvilų mauzoliejus nukentėjo nuo potvynių, karų. Sudėtingomis sąlygomis saugoti palaikai iki šių metų nebuvo rimčiau tyrinėti.