Jame dalyvavo dainininkas ir dainų kūrėjas Jamesas Tayloras (Džeimsas Teiloras), kurios debiutas Carnegie koncertų salėje įvyko prieš keturis dešimtmečius, dainininkas ir pianistas Michaelas Feinsteinas (Maiklas Feinsteinas), sopranas Renee Fleming (Renė Fleming), mecosopranas Isabel Leonard, pianistai Emanuelis Axas (Emanuelis Aksas) ir Lang Langas, taip pat smuikininkas Itzhakas Perlmanas (Icchakas Perlmanas) ir violončelininkas Yo-Yo Ma (Jo Jo Ma).

Dvi jau nebedainuojančios dainininkės, sopranas Martina Arroyo (Martina Arojo) ir mecosopranas Marilyn Horne (Merilin Horn), pasakė sveikinimo kalbas, o pirmoji šalies ponia Michelle Obama (Mišel Obama) atsiuntė įrašytą vaizdo žinutę.

M. Horne, kuriai – 82 metai, pajuokavo, jog jaučiasi taip, tarsi Carnegie salėje būtų buvusi visus 125 metus.

Koncerto vedėjas Richardas Gere'as (Ričardas Giras) pagerbė smuikininką Isaacą Sterną (Aizeką Sterną), kuris Carnegie koncertų salėje debiutavo 1943 metais, vadovavo salės apsaugojimo nuo nugriovimo kampanijai, kai Niujorko filharmonija 1962 metais persikėlė Lincolno (Linkolno) centrą, ir buvo jos prezidentas iki savo mirties 2001 metais.

Kai Carnegie koncertų salė 1991 metų gegužės 5 dieną šventė savo šimtmetį, buvo surengtas iškilmingas dviejų dalių koncertas – lygiai 100 metų po to, kai Piotras Čaikovskis per patį pirmąjį koncertą dirigavo jo Šventinį karūnavimo maršą atlikusiam Niujorko simfoniniam orkestrui.

Šimtmečio koncertas, kurio metu įvyko pasaulinė Joan Tower (Džoan Tauer) „Trečiosios fanfaros nepaprastai moteriai“ (Third Fanfare for the Uncommon Woman) premjera ir Niujorko filharmonijos orkestrui dirigavo Jamesas Levine'as (Džeimsas Levinas) bei Zubinas Mehta, buvo išimtinai klasikinis, be muzikinės duoklės šioje salėje koncertavusiems džiazo grandams ar roko grupėms, tokioms kaip „The Beatles“ ir „The Rolling Stones“.

Šiemetinė programa, kuri truko kiek daugiau nei pusantros valandos, buvo įvairesnė: prasidėjo klasika ir tęsėsi su M. Feinsteinu bei J. Tayloru.

Šv. Luko orkestrui ir Niujorko oratorijų draugijai dirigavo Pablo Herasas-Casado (Pablas Herasas-Kasadas), o R. Gere'as kalbėjo tarp pasirodymų ir išvardijo daugelį garsiausių Carnegie salėje koncertavusių žmonių, tokius kaip pianistas Vladimiras Horowitzas (Vladimiras Horovicas) ir smuikininkas Jascha Heifetzas (Jaša Heifecas).

Visi atlikėjai užlipo į sceną bisui – Rogerio Edenso (Rodžerio Edenso) dainai „The Joint is Really Jumpin' in Carnegie Hall“, kurią išgarsino Judy Garland (Džudi Garland).