Jaunimas Lietuvoje vis dažniau vartoja užsienio kalbos sąvokas vietoje lietuviškų, tačiau tarmiškai kalba geriau nei jų tėvai – taip apie lietuvių kalbos iššūkius ir dabartinį jos vartojimą kalba lituanistai. Pasak jų, pribrendo laikas keisti lietuvių kalbos mokymo programą.

„Lietuvių kalboje nyksta kalbos sąvokų kūrimo raumenys. Labai dažnai susiduriame su tokia situacija, kai jaunas žmogus, pradėjęs kalbėti abstrakčiai, mintis ima reikšti anglų kalba. Tai – didžioji problema. Ką mes čia turime daryti? Pirmiausia, visi kartu turime keisti požiūrį į kalbą“, – sakė Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė.

Svarstoma, kada ir kaip keisti lietuvių kalbos mokymo programą mokykloje, esą kalba keičiasi, su ja vis daugiau susiduriame dirbdami kompiuteriu, todėl būtent technologijas reikia pasitelkti mokant.

„Robotas kai kuriais atvejais, su didele pagarba žmonėms, lenkia savo kantrumu, tikslumu ir emocijų kitiems rodymu. Buvęs įsisenėjęs mechanizmas, – kad mokytojas turi stovėti, kalbėti, o vaikas turi sėdėti, klausyti ir neklausinėti, – jau seniai sugriuvęs“, – kalbėjo „Robotikos akademijos“ įkūrėjas Saulius Vasiliauskas.

Pasak lituanistų, apklausus vyresnių klasių gimnazistus, pastebima, kad jaunimas linkęs kalbėti tarmiškai, taip net susirašinėja žinutėmis ir esą tarmę moka geriau nei tėvai.