Vasario 20-23 dienomis Vilniaus knygų mugė tūkstančius lankytojų pakvietė į laiko patikrintų knygų šventę. Šiemet kaip niekad didelė renginių ir dalyvių gausa buvo skirta visiems: nuo mažo iki didelio: dėmesio laukė leidyklos, muziejai, bibliotekos, universitetai. Jubiliejinės skaitytojų šventės metu vyko  susitikimai su įvairiausius literatūros žanrus atstovaujančiais Lietuvos ir užsienio autoriais, Kristijono Donelaičio gimimo sukaktuvėms skirti renginiai, spektakliai, minias subūrę koncertai, tarptautinės diskusijos, klasikus pagerbusios filmų peržiūros, skaitymai, šeimų mylimoje kūrybinėje studijoje "Tu gali sukurti knygą" keturias dienas buvo švenčiami Knygų šalies Naujieji metai.

Iš viso mugėje apsilankė 63 200 lankytojų iš visos Lietuvos. UAB "Synopticom" atliktos lankytojų apklausos duomenimis, net 85 proc. apsilankiusiųjų planuoja į Vilniaus knygų mugę atvykti ir kitais metais. Per 80 proc. lankytojų Vilniaus knygų mugėje ketina lankytis ne tik patys, bet primygtinai rekomenduotų į ją atvykti savo artimiesiems, draugams, pažįstamiems. 
Parodoje dalyvavo 300 dalyvių iš 9 šalių: Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Čekijos, Italijos, Indijos. Vilniaus knygų mugėje svečiavosi net 32 užsienio svečiai. Apsilankiusiųjų dėmesio laukė 415 renginių, tarp jų: 55 kūrybinės studijos "Tu gali sukurti knygą" renginiai, 15 meno parodų, 4 Diskusijų klubo diskusijos, 17 kino filmų.  Bendras mugės plotas šiemet užėmė 12 257 kv.m.

Mugė tampa erdve bendrauti

Viena iš renginio organizatorių Milda Gembickienė džiaugėsi sėkminga penkioliktąja skaitytojų švente, gausiai lankomais, geros kokybės renginiais. Ji teigė, kad nuolat ieškoma naujų erdvių, temų ir akcentų - augant dalyvių skaičiui, renginys vos išsiteko Litexpo erdvėse, visi dalyvaujantys skuba koja kojon drauge su augančia muge. Programą kasmet įkvepia lankytojai, pamėtėjantys naujų idėjų, skatinantys tobulėti. Milda Gembickienė pastebi, kad mugė vis labiau tampa bendravimo erdve: "Tai ne tik seniai matytų bičiulių susitikimo vieta, bet ir nekasdienių pasimatymų erdvė: eilėse prie lietuvių autorių žmonės stovi ir sekmadienį, ne tik norint gauti autografą, bet ir tiesiog pabendrauti, išsinešti asmenišką santykį ir jį ilgai atsiminti. Taip pat džiaugiamės, kad šiemet Vilniaus knygų mugėje sulaukta ypatingai daug jaunų lankytojų, o tai rodo, kad jaunimas skaito".

Užsienio knygų mugių dėmesys Vilniui

Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) direktorė Aida Dobkevičiūtė taip pat pastebi, kad mugė nebeasocijuoja tik su pardavimais, ji tapo kultūrine bendravimo švente, kurioje lietuvių autoriai gerokai populiaresni už užsienio svečius. Džiaugiamasi, kad mugė Vilniuje vis labiau traukia tarptautinį dėmesį. Po penkerių metų viešnagei sugrįžo Frankfurto knygų mugė, apsilankė 11 leidyklų atstovų iš Latvijos, viešėjo gražiausios vaikų leidyklos ne tik iš Europos, bet ir Azijos šalių. Renginyje sulaukta užsienio knygų mugių atstovų, kurie stebisi pasiektu kokybiniu lygiu, analizuoja programą, mokosi viešinimo paslapčių. "Linkime visoms mugėms būti tokioms populiarioms. Neabejoju, kad net praplėtus parodų centrą, mugė sugebėtų užpildyti visas erdves",- šypsojosi LLA vadovė.

Frankfurto knygų mugės tarptautinių projektų koordinatorė Niki Th￩ron džiaugėsi galimybe sugrįžti į Vilnių. Vokiški komiksai ir knygos vaikams yra įdomūs lietuviams - mugės metu buvo juntamas dėmesys tiek iš skaitytojų tiek ir aukšo rango politikų. Per keturias dienas buvo užmegzti kontaktai su Lietuvos leidėjais, vertėjais, iliustratoriais, literatūros festivalių rengėjais ir įvairiomis kultūrinėmis organizacijomis.

Lietuva noriai skaito Kristijono Donelaičio epą "Metai"

Klasikinei literatūrai skirtoje mugėje specialia programa buvo paminėtos 300-osios Kristijono Donelaičio gimimo metinės. Renginiuose susijungė gyvas ir spausdintas žodis, muzika, teatras ir kinas. Trečiąją mugės dieną vyko svarbiausias skaitytojų šventės renginys - Nacionaliniai Kristijono Donelaičio "Metų" skaitymai, kuriuos sudarė 259 dalys, dalyvavo per tris šimtus skaitovų, kūrinį drauge perskaitę per keturias valandas. Projekto iniciatorius Gytis Vaškelis projektą pavadino mažuoju lietuviškuoju maratonu, be režisūros, bet su geru entuziazmo užtaisu. Tokiais, kokie ir turėtų būti klasikos skaitymai, arti kiekvieno iš mūsų.

Pastebėta, kad mugėje gerokai suaktyvėjo skaitytojų dėmesys Kristijono Donelaičio "Metams", specialus leidimas su Šarūno Leonavičiaus iliustracijomis buvo tiesiog iššluotas, kiti leidimai taip pat noriai keliavo į skaitytojų namus.

Kultiniai autoriai gatvės mene tęs savo kelionę

Atvykusiuosius parodų rūmų kieme pasitiko gatvės meno festivalio "Vilnius Street Art" ir leidyklos "Lapasﾔ inicijuota paroda "Kultiniai autoriai ant Vilniaus sienųﾔ. Aštuoni menininkai - Ernestas Zacharevič, Antanas Dubra, Jurgis Tarabilda, Artiom Brancel, Rapolas Vosylius su Petru Navicku ir Tadas Šimkus su Žygimantu Amelynu įamžino savo favoritus: Robinzoną Kruzą, Mažąjį Princą, Edvardą Po ir kitus Darbai nugulė ir į specialų leidinį "Vilnius Street Art Notebook", kuris buvo pristatytas mugėje.

"Paroda tikrai džiaugiamės, įkvėpti teigiamų atsiliepimų, nutarėme ją būtinai dar parodyti ir keliauti į sostinės ir Kauno gatves",- ateities planais dalinosi projekto koordinatorė Ūla Ambrasaitė.

Šalies leidyklos: žmonės yra tikroji Knygų mugė

Knygyno "Keista" bukinistai džiaugėsi, kad tarp lankytojų vis dar yra tikrųjų knygių, spinduliuojančių meilę spausdintam žodžiui, skaitantiems žmonėms ir knygų kolekcininkams. "Knygų mugėje keturias dienas kuriasi intelektualų bendruomenė, kuri užsuka ne pirkti, bet bendrauti ir tas knygos ryšys juntamas visus metus. Lankytojai kuria tikrąją atmosferą savo atvirumu, smalsumu ir entuziazmu, kuris užkrečia mus. Tai griauna mitą, kad mugė yra tik prekybos erdvė",- sako atstovai.

Įspūdžiais iš knygų mugės dalijosi leidyklos "Alma littera" direktorė Danguolė Viliūnienė: "Šiais metais suorganizavome rekordinį skaičių renginių - tai susitikimai su autoriais ir iliustratoriais, naujausių knygų pristatymai, autografų dalijimo sesijos bei renginiai vaikams. Mus be galo džiugina tai, jog dauguma autorių mugėje prabūna ir  "dirba" vis daugiau laiko  - jie noriai dalija autografus, šnekučiuojasi bei diskutuoja su skaitytojais ne tik numatytą valandą po renginio, bet kartais ir visą dieną ar net kelias. Tai dar kartą įrodo, kad Knygų mugė - tai anaiptol ne tik didelis turgus. Tai didelis  kultūrinis  kermošius, kuriame susitinka autoriai, skaitytojai, leidėjai, draugai, bičiuliai ir giminės. Ypač didelis pagyvėjimas šiemet jautėsi prie vaikų ir jaunimo literatūros stendų".

Nepriklausomos leidyklos "Tikra knyga", kuri tik šį sausį išleido pirmąsias knygas vaikams, vadovas Jaunius Lingys pastebėjo padidėjusį dėmesį lietuviškiems leidiniams: "Šeimos ieško kokybiškų, išskirtinai lietuviškų knygų, nuolat sulaukėme klausimų, ar tai tikrai rašyta čia, ar iliustratorius yra lietuvis. Matome ryškų lietuviškų knygų vaikams potencialą. Tai įkvepia ne tik rašytojus, bet ir leidėjus. Lankytojai tikrai nurodo kryptį".

Sėkminga literatūros klasikams skirta programa džiaugėsi ir leidyklos "Baltos Lankos" rinkodaros vadovė Ieva Bluvštein: "Šių metų mugės tema "Laiko patikrintos knygos" puikiai derėjo su nemaža dalimi mūsų leidybinio asortimento, todėl buvo nesudėtinga sugalvoti temą atitinkančių renginių. Dėkojame Prancūzų institutui Lietuvoje padėjusiam įgyvendinti renginius skirtus prancūzų rašytojams Romainui Gary, Albertui Camus. Taip pat Goethe institutui Lietuvoje, padėjusiam atvežti slamo atlikėją iš Vokietijos Norą Gomringer ir šiuolaikiškai pristatyti J. W. Goethe. Didžiausia leidyklos  naujiena buvo Kristinos Sabaliauskaitės "Silva rerum III", kurios parduota daugiau negu tikėtasi, o skaitytojai dar kartą įrodė, kad ši rašytoja yra viena laukiamiausių ir įdomiausių šių dienų lietuvių autorių. Džiaugiamės, kad kiekvienas skaitytojas galėjo atrasti jo skonį ir interesus atitinkančių knygų už prieinamą, leidyklos kainą."