Kino režisierius Laurynas Bareiša buvo pasižadėjęs: ilgai lauktą festivalio „Kino pavasaris“ filmą – režisieriaus Alberto Serros „Liberté“ – žiūrės tik dideliame ekrane. „Neapsirikau. Kino efektas daro įspūdį, buvau pasiilgęs to jausmo, kai gali sėdėti kino salėje ir mėgautis filmu, tau netrukdo vaikai, vakarienė ar degantys darbai. Kino teatre filmo nesustabdysi, negrįši prie jo kada panorėjęs, tai neblaško, o vaizdas ekrane tarsi paskandina. Per karantiną įpratome prie lengvai prieinamo turinio, kurį tiesiog suvalgome, tikras kinas sukelia visai kitokius jausmus“, – įspūdžiais dalijosi kino kūrėjas. Pasak jo, kiekvienas žiūrovas turėtų pamatuoti savo galimybes ir rizikas, jis pats į kino teatrą atėjo pasiskiepijęs.

Per pandemiją tarp kino rodytojų užsimezgė solidarumas, tad kino teatrų durys žiūrovams buvo atvertos tuo pat metu – paskutinėmis balandžio dienoms. „Džiaugiamės galėję atsidaryti stipriai – repertuare premjeriniai filmai ir festivalio „Kino pavasaris“ filmų programa su svarbiais klasikos filmais, dėl kurių verta ateiti į kino teatrą“, – sako kino centro „Skalvija“ programų koordinatorė Eglė Maceinaitė.

Kino centro „Skalvija“ vadovę Vilmą Levickaitę pirmosiomis dienomis nustebino prekyba bilietais: „Manėme, kad staigus kino teatrų uždarymas prieš prasidedant didiesiems festivaliams pernai žiūrovus įpratino nebepirkti bilietų iš anksto. Tačiau vos tik paskelbėme apie prekybą bilietais, bilietai pradėjo tirpti. Galbūt šįkart žiūrovai skuba, nes žino, kad laikantis saugumo reikalavimų kino salėse parduodama tik 30 procentų vietų.“

„Po branduolinės žiemos be pajamų atėjo pavasaris... Tai pozityvus stimulas“, – kolegei pritaria kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ vadovas Gintaras Plytnikas. Pirmąją kino teatro darbo dieną jis prilygina rugsėjo pirmajai. Tik pasirengimo būta daugiau – atlikti kino teatrų techninės profilaktikos darbai, išmoktos ir įvaldytos naujos saugumo strategijos. Kino teatro vadovas teigia, kad daugybė tarptautinių epidemiologinių tyrimų jau įrodė: kino salė yra viena saugiausių viešųjų vietų planetoje, tik reikia džiaugtis laisve atsakingai ir nepamiršti pasiimti medicininės kaukės ar respiratoriaus – patvirtintų ir tinkamų šiuo metu priemonių, kurias reikia dėvėti viso seanso metu.

„Iš pirmųjų dienų matau, kad žmonės kino labai pasiilgę: monitoriai ir televizoriai, panašu, užkniso negyvai“, – juokauja vadovas, bet iškart rimtai priduria, kad žiūrėti kino teatre tikrai yra ką: žiūrovų laukia net 7 filmų premjeros, virtualiuosiuose kino teatruose nerodytų, tokių kaip „Mėtinis saldainis“, „Mėnulin“, „Trumų medžiotojai“, „Neguodžiantys atsiminimai“ ir „Kitame gyvenime“, bei interneto populiariausiųjų festivalio „Kino pavasaris“ filmų programa. Ir nors bilietai, kaip sako kino teatrų vadovai, sparčiai tirpsta, jų dar yra ir visi, norintys suspėti pamatyti Lietuvoje dar nerodytus festivalio filmus, gali suspėti tą padaryti.

„Buvo labai keista ateiti į kino teatrą po ilgo laiko, – po festivalio „Kino pavasaris“ filmo „Gunda“ peržiūros sakė architektė Justė Žibūdienė. – Truputį ir pats jautiesi tarsi filme, patekęs į kino scenarijų. Pažiūrėjome daug „Kino pavasario“ filmų namuose. Taip, kartais tai labai patogu – bet kada gali nueiti iki virtuvės arbatos, tačiau jausmas mėgautis geru kinu dideliame ekrane – su niekuo nesulyginamas. Viktoro Kossakovskio filmas „Gunda“ – tikras lėto kino pavyzdys. Nežinau, ar namuose užtektų kantrybės jį pažiūrėti, tačiau dideliame ekrane filmas atskleidžia ir užkabina jautrias temas. Vaizdas pagauna, įsuka ir atveria momentus, kurių net nesitikėjai galint būti.“

Kino teatrų atidarymas tikra švente tapo ir kino teatro „Pasaka“ įkūrėjams ir darbuotojams. Kiekvienas kino žiūrovas, atėjęs į šį kino teatrą, gavo lipduką „Aš buvau kine“ ir buvo prašoma juo dalytis socialiniuose tinkluose. „Reikia nepamiršti, kad kino salėje gali būti tik 30 procentų žiūrovų, taigi su komanda juokaujame, kad mūsų mažiausios kino salės seansai veikia lyg privatūs kino seansai – šioje salėje Senamiesčio „Pasakoje“ gali tilpti tik keturi žmonės. Buvo labai įdomu dalyvauti pirmuosiuose seansuose ir stebėti į kiną grįžtančių žmonių emocijas“, – sako kino teatro „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė.

Ji džiaugiasi, kad pagaliau festivalis „Kino pavasaris“ grįžo į namus – didžiuosius kino ekranus. Nuo balandžio 30 dienos iki gegužės 6 dienos žiūrovai „Pasakoje“ turės galimybę išvysti kritikų liaupsių sulaukusius „Kino pavasario“ filmus – paisant saugaus atstumo, be užkandžių, bet ne mažiau įspūdingai.

Festivalio „Kino pavasaris“ filmai balandžio 30–gegužės 6 dienomis rodomi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių kino teatruose „Forum Cinemas“, „Pasaka“, „Skalvija“, „Arlekinas“, „Atlantis Cinemas“, „Apollo“. „Kino pavasario“ programą rasite čia.

Projektą remia Lietuvos kino centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA ir Vilniaus, Kauno, Šiaulių bei Panevėžio miestų savivaldybės. Festivalis „Kino pavasaris“ yra nepriklausoma privati iniciatyva.