Penktadienį šviesos ir ugnies festivaliu Panevėžyje prasideda Kultūros sostinės metams skirti renginiai: miesto centrą nušvies meninės instaliacijos, trimatės videotransliacijos - apšviesti savo miestą kviečiami ir visi panevėžiečiai.

Šventės atidaryme dalyvaus ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji taip pat domėsis, kaip Panevėžys pasirengęs išnaudoti Lietuvos kultūros sostinės galimybes, lankysis unikaliame, vieninteliame Europoje Panevėžio lėlių vežimo teatre.

Pasak prezidentės, kultūros sostinės titulas panevėžiečiams - didelės galimybės ir nemenka atsakomybė kaip galima plačiau pristatyti savo krašto menininkus ir jų kūrybą Lietuvai.

Penktadienį trimatėse videotransliacijose atgis garsiojo Juozo Miltinio dramos teatro pastatas: čia vyks mini spektaklis, kuris visiems susirinkusiesiems primins miesto istoriją nuo jo įkūrimo 1503-iaisiais iki šių dienų, kelią link modernėjimo. Žiūrovai išvys Panevėžį garsinusias asmenybes, svarbiausius miesto simbolius, taip pat pasaulio šalių, pristatomų Kultūrinės sostinės metais, atributus.

Laisvės aikštėje nušvis 15 meninių instaliacijų: geometrinės figūros, erdvinės projekcijos, futuristiniai Panevėžio vaizdai, šviečiantys siūlų tiltai, stilizuota saulė, kuri simbolizuoja po ja esančių tautų ir kultūrų sąjungą, šviesos kambarys-kubas bei gamtos ir pasaulio harmoniją simbolizuojanti origamio figūra.

Progamoje dalyvaujant mimams atgis paveikslai bei skulptūros, bus pristatyti Kultūrinės sostinės metų mėnesiai.

Kiekvienas norintis galės išmėginti save dirigento vaidmenyje: atsistoję ant specialios pakylos šventės dalyviai galės tapti pučiamųjų orkestro „Panevėžio garsas dirigentais.

Kultūros sostinės atidarymą vainikuos muzikiniai fejerverkai.

Miesto savivaldybė kviečia prie šviesos šventės prisidėti visus dalyvius, tai yra atsinešti savo šviesos šaltinį - žibintuvėlį, prožektorių, lempą, žvakę ar fakelą.

Kaip BNS anksčiau yra pasakojusi Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė, Kultūros sostinės programoje didelis dėmesys bus skiriamas pažinčiai su pasaulio kultūromis.

Vasario mėnesį „Pasaulio kultūrų“ programoje planuojama pristatyti Kiniją bei Japoniją, kovą - Prancūziją, balandį - Daniją, o gegužę - Švediją ir Norvegiją. Vasaros mėnesiai bus skirti Baltijos šalims, Lotynų Amerikos šalims ir Italijai, rugsėjį panevėžiečiai galės susipažinti su slavų, o spalį - su germanų šalimis. Lapkritis bus skirtas Didžiajai Britanijai, o gruodis - Suomijai.

„Mes orientuojamės ne į kokį nors įvykį: kultūros sostinės programos būna įvairios - vieni orientuojasi į įvykius, o mes orientuojamės į patį procesą. Norėtume kuo daugiau panevėžiečių įjungti į tą kultūrinę veiklą“, - teigė L.Krasauskienė.

Dar vienas Kultūros sostinės renginių aspektas - „Koliažai“ - kultūros savanorystė, į kurią tikimasi įtraukti įvairaus amžiaus panevėžiečius ir taip juos paskatinti aktyviai dalyvauti renginiuose bei mokytis naujų dalykų.

Trečioji programos dalis - nacionalinės reikšmės renginiai - tai tradiciniai miesto renginiai ir didieji metų įvykiai. Planuojama, kad per metus įvyks 14 festivalių, miesto švenčių, kitų renginių.

Iš viso renginiams bus skiriama per 1 mln. litų biudžeto lėšų, dalis jų skirtos renginiams viešinti. Antrąjį reikalingą milijoną organizatoriai planuoja surinkti iš pinigų už bilietus, gauti iš įvairių fondų, privačių rėmėjų.

L.Krasauskienės teigimu, per metus Panevėžyje įvyks keli šimtai renginių.

Lietuvos miestai kultūros sostinėmis skelbiami nuo 2008 metų.