Kaip informavo Kultūros paveldo departamentas, teisinė apsauga suteikta Batėgalos piliakalniui Jonavos rajone, Gegužinių piliakalniui Kaišiadorių rajone ir Pelėšiškių piliakalniui Birštono savivaldybėje Visus juos surado archeologas Egidijus Šatavičius.

„Piliakalnių tankumas Lietuvoje yra vienas iš didžiausių regione. Jų skaičius su naujai atrastaisiais Lietuvoje artėja prie 1000. Piliakalniai yra svarbiausias baltų kultūros palikimas, saugoję mūsų protėvius nuo priešų puldinėjimų . Netgi kaimyninėse etninėse grupėse ir tautose piliakalniai nebuvo paplitę, nes dažniausiai pakako gamtinių medžiagų mūrinėms pilims statyti”, - teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Anot Ketvirtosios,  archeologinės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, šie trys piliakalniai yra upių krantuose - jie yra vadinamojo krantinio tipo. Kadangi jie yra naujai surasti, nė vienas iš jų nėra tyrinėtas. Visi jie yra tokiose vietose, kur ir anksčiau buvo žinomi kiti piliakalniai, todėl yra aišku, kad tos vietos buvo apgyvendintos ir įtvirtintos.

G.Zabiela apgailestauja, kad du iš trijų piliakalnių, išskyrus Gegužinę, yra nemažai nukentėję nuo žmonių rankos arba gamtos reiškinių. Dalis Batėgalos piliakalnio aikštelės jau yra „ nuplaukusi”. Pelėšiškių piliakalnio aikštelė ir pylimas apardytas duobių, o upelio šlaitas griūna. Archeologas mano, kad Batėgalos piliakalnis yra ankstyviausias ─ 1-ojo mūsų eros tūkstantmečio pirmosios pusės. Pelėšiškių ir Gegužinės piliakalniai gali siekti 2-ojo tūkstantmečio. pradžią.

Archeologas E.Šatavičius iš viso yra radęs apie 20 naujų piliakalnių.