Tik nedaugelis nuoširdžiai tikėjo, kad filmas „Sensaciją“ (Spotligh), pasakojantis apie nebeprestižinę žurnalisto profesiją, bus paskelbtas geriausiu filmu per sekmadienį vykusias „Oskarų“ dalybas, kurias temdė temdė protestai ir pasipiktinimas dėl esą nepakankamos įvairovės, atmosferą kaitinant aštriems ceremonijos vedėjo komiko Chriso Rocko (Kriso Roko) pareiškimams.

Režisieriaus Tomo McCarthy (Tomo Makarčio) filmas apie dienraščio „Boston Globe“ žurnalistus, kurių tyrimo taikiklyje atsidūrė katalikų kunigų vykdytas seksualinis išnaudojimas, įveikė daugelio favorite laikytą epinę išgyvenimo ir keršto dramą „Hju Glaso legenda“ (The Revenant).

Meistriškai sukurptas T.McCarthy filmas, kuriame vaidino stiprus aktorių kolektyvas, kelyje į „Oskarų“ dalybas šiek tiek atsilikdavo nuo įspūdingų vaizdo efektų paženklinto meksikiečio kino kūrėjo Alejandro Gonzalezo Inarritu (Alechandro Gonsaleso Injaritaus) juostos.

Vis dėlto „Sensacija“, tapusi ode atkakliam, kruopščiam žurnalistų darbui, kuris tampa vis didesne retenybe žiniasklaidos pasaulyje, nuskynė pagrindinį to vakaro apdovanojimą, taip pat laimėjusi vos vieną kitos kategorijos „Oskarą“ – už scenarijų, kurį parašė T.McCarthy ir Joshas Singeris (Džošas Singeris).

Pastarąjį kartą analogiška situacija, kai JAV Kino meno ir mokslo akademijos geriausiu pripažintas filmas pelnė tik vieną kitos kategorijos „Oskarą“, buvo susiklosčiusi 1953-iaisiais su juosta „Didžiausias pasaulyje šou“ (The Greatest Show On Earth).

„Šiandien nebūtume čia, jeigu ne mūsų reporterių didvyriškos pastangos. Jie ne vien lemia pasaulinius pokyčius, bet ir neabejotinai mums rodo tiriamosios žurnalistikos būtinumą“, – sakė šio filmo prodiuserė Blye Pagon Faust (Blai Peigon Faust).

Provokuojantis vedėjas

Vis dėlto šio vakaro perliuku tapo kandusis Ch.Rockas, kuris jau pačioje ceremonijos pradžioje pradėjo antrinti chorui, kelias pastarąsias savaites reiškusiam pasipiktinimą dėl įvairovės stygiaus, nes visi šiemet „Oskarams“ nominuoti aktoriai buvo baltaodžiai.

„Baltųjų žmonių simpatijų apdovanojimai“, – pareiškė jis, atidarydamas ceremoniją, prieš kurią kiek anksčiau buvo surengtas protestas prie kino teatro „Dolby Theatre“, vadovaujamas dvasininko Alo Sharptono (Alo Šarptono).

Be to, kai kurie žmonės socialiniuose tinkluose paskelbė boikotuosiantys „Oskarų“ ceremonijos transliaciją.

Ch.Rockas pasirūpino, kad įvairovės tema nuolat liktų dėmesio centre visą vakarą, dažniausiai sugebėdamas šmaikščiai ją pateikti ir išprovokuoti žiūrovų juoką.

„Ar Holivudas – rasistinis? Jūs velniškai teisūs – jis yra rasistinis, – sakė ceremonijos vedėjas. – Holivudas – rasistinė studenčių seserija. Jis sako: „Tu mums patinki, Rhonda (Ronda), bet tu nesi (seserijos) „Kapa“ (Kappa) narė.“

„Oskarų“ rekordai

Anksčiau jau keturis kartus tuščiomis iš Kino akademijos ceremonijų grįžęs Leonardo DiCaprio (Leonardas DiKaprijas) pagaliau laimėjo savo pirmąjį „Oskarą“, pripažintas geriausiu aktoriumi už gyvenimo mėtyto ir vėtyto kailių medžiotojo vaidmenį „Hju Glaso legendoje“, menkai derantį prie šio aktoriaus jaunatviškos charizmos.

L.DiCaprio, kuris „Oskarą“ pelnė praėjus 22 metams po to, kai pirmąkart buvo nominuotas šiam apdovanojimui, buvo pasveikintas atsistojusių žiūrovų ovacijomis ir pasinaudojo proga, kad pakalbėtų apie jam labai rūpimą klimato pokyčių problemą.

„Nelaikykim savo planetos savaime suprantamu dalyku, – pabrėžė jis. – Aš šio vakaro nelaikau savaime suprantamu.“

Tuo tarpu „Hju Glaso legendos“ režisierius A.G.Inarritu antrąkart iš eilės buvo pripažintas geriausiu kino kūrėju po to, kai pernai triumfavo su filmu „Žmogus-paukštis“ (Birdman). Anksčiau tokia sėkmė lydėjo tik du kitus kino kūrėjus: Johną Fordą ir Josephą L.Mankiewiczių (Džozefą L.Mankevičių).

„Oskarą“ taip pat pelnė „Hju Glaso legendos“ operatorius Emmanuelis Lubezki (Emanuelis Liubeckis), tapęs pirmuoju kinematografijos meistru, laimėjusiu tris Kino akademijos apdovanojimus iš eilės: anksčiau jis buvo pagerbtas už savo darbą kuriant filmus „Gravitacija“ (Gravity) ir „Žmogus-paukštis“. Tai buvo septintasis atvejis per „Oskarų“ istoriją, kai laureatas laimėjo statulėlę trejus metus iš eilės.

A.G.Inarritu, kurio geriausio režisieriaus „Oskaras“ taip pat žymi trečią iš eilės Meksikos kino kūrėjų pergalę, buvo vienas iš nedaugelio, aistringai pasisakiusių už įvairovę savo padėkos kalboje.

„Kokia didžiulė galimybė atsivėrė mūsų kartai iš tikrųjų išsivaduoti nuo visų prietarų ir gentinės mąstysenos bei pasirūpinti kartą ir visiems laikams, kad odos spalva taptų tokia pat nesvarbi kaip mūsų plaukų ilgis“, – sakė jis.

Nei „Sensacija“, nei „Hju Glaso legenda“ netapo labiausiai tą vakarą apdovanotu filmu, mat George'o Millerio (Džordžo Milerio) postapokalisinė gaudynių juosta „Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias“ (Mad Max: Fury Road) susižėrė šešis techninius apdovanojimus: už geriausią montažą, grimą, scenografiją, garsą, garso montažą ir kostiumų dizainą.

„Mums, pašėlusiems Maksams, šį vakarą gerai sekasi“, – sakė filmo prodiuserė Margaret Sixel (Margaret Siksvel), G.Millerio žmona.

Geriausios aktorės „Oskaras“ atiteko 26 metų Brie Larson (Bri Larson), sukūrusiai pagrindinį vaidmenį šiurpoje pagrobimo dramoje „Kambarys“ (Room), kuriame ji suvaidino į nelaisvę su sūnumi patekusią motiną. Šis vaidmuo taip pat tapo jos karjeros proveržiu.

Geriausia antrojo plano aktore pripažinta švedė Alicia Vikander (Alisija Vikander) - už vaidmenį filme „Danų mergina“ (The Danish Girl) apie lytį pakeitusį dailininką.

Nusivylimai ir protestai

Vis dėlto laureatų apdovanojimas retkarčiais nublankdavo prieš kandaus ir neatlyžtančio ceremonijos vedėjo pareiškimus. Ch.Rockas prisipažino, kad net gi svarstė galimybę boikotuoti šį renginį ir atsisakyti tapti jo vedėju, bet pašmaikštavo: „Man mažiausiai reikėjo, kad Kevinas Hartas iš manęs paveržtų dar vieną darbą.“

Daugelis aiktelėjo, kai geriausio antrojo plano „Oskaras“ atiteko „Šnipų tilto“ (Bridge of Spies) žvaigždei Markui Rylance'ui (Markui Railensui), o ne Sylvesteriui Stallone (Silvesteriui Stalonei), kuris buvo antrąkart nominuotas už boksininko Rokio Balboa vaidmenį praėjus 39 metams po pirmosios nominacijos. Daugelis prognozavo, kad S.Stallone laimės savo pirmąjį vaidybos „Oskarą“ po to, kai sukūrė treneriu tapusio bokso veterano vaidmenį Rokio sagos tęsinyje „Krydas: gimęs kovoti“ (Creed).

Adamas McKay (Adamas Makėjus) ir Charlesas Randolphas (Čarlzas Rendolfas) pelnė apdovanojimą už geriausią adaptuotą scenarijų filmui apie 2008 metų JAV nekilnojamojo turto paskolų krizę „Didžioji skola“ (The Big Short), kurį jie abu pavadino „traumedija“.

A.McKay, geriausiai žinomas dėl savo komedijų, tokių kaip „Žinių vedėjas“ (Anchorman) ir „Įbroliai“ (Step Brothers), JAV prezidento rinkimų metais perspėjo saugotis „didelių pinigų“ ir „keistuolių milijardierių“, akivaizdžiai įgeldamas respublikonų kampanijos favoritui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

Kitų užuominų apie rinkimus per šią ceremoniją beveik nebuvo, nors viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), dėl kurio vizito buvo imtasi itin griežtų apsaugos priemonių, buvo pasitiktas atsistojusių žiūrovų ovacijomis ir pasakė kalbą apie seksualinių užpuolimų koledžų miesteliuose rykštę, pristatydamas už geriausią dainą „Oskarui“ nominuotą popmuzikos superžvaigždę Lady Gaga (Leidi Gagą).

Kompozitorius Johnas Williamsas (Džonas Viljamsas), sukūręs originalią muziką filmui „Žvaigždžių karai: Galia nubunda“ (Star Wars: The Force Awakens), buvo nominuotas „Oskarui“ jau 50-ąjį kartą, bet pralaimėjo 87 metų italui Ennio Morricone (Enijui Morikonei). Pastarasis sukūrė muziką režisieriaus Quentino Tarantino (Kventino Tarantino) mistiniam vesternui „Bjaurusis aštuntukas“ (The Hateful Eight) ir pirmąkart pelnė „Oskarą“ varžydmasis su kitais kompozitoriais, nors 2006 metais E.Morricone buvo pagerbtas Kino akademijos apdovanojimu už viso gyvenimo pasiekimus.

Lady Gaga kovoje dėl „Oskaro“ už geriausią dainą pralaimėjo Samui Smithui (Semui Smitui), kurio „Writing's on the Wall“ skambėjo naujausiame „bondiados“ filme „007 Spectre“ (Spectre). S.Smithas šį apdovanojimą pasidalijo su dainos autoriumi Jimmy Napesu (Džimiu Neipsu).

„Šį vakarą stoviu čia kaip išdidus gėjus ir tikiuosi, kad mes visi vieną dieną galėsime stovėti kaip lygūs“, – pareiškė dainininkas.

Geriausia menine animacine juosta pripažintas „Išvirkščias pasaulis“ (Inside Out), atnešęs kino studijai „Pixar“ jau aštuntą „Oskarą“ šioje kategorijoje nuo jos įkūrimo 2001 metais.

Geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje triumfavo Holokausto siaubą vaizduojanti drama „Saulo sūnus“ (Saul fia), sukurtas pradedančio vengrų režisieriaus Laszlo Nemeso (Laslo Nemešo).

„Netgi tamsiausiomis žmonijos valandomis mumyse gali būti balsas, kuris leidžia mums išlikti žmonėmis, – sakė L.Nemesas. – Tokia yra šio filmo viltis.“

Tuo tarpu netoli „Dolby Theatre“ dvasininkas A.Sharptonas vadovavo kelioms dešimtims demonstrantų, protestavusių prieš jau antrąją iš eilės „Oskarų“ teikimo ceremoniją, kurioje visi nominuoti aktoriai buvo baltaodžiai. „Tai bus paskutinis „Oskarų“ vakaras vien baltiesiems“, – žadėjo dvasininkas aktyvistas.

Kino kūrėjas Spike'as Lee (Spaikas Li), šiemet pelnęs „Oskarą“ už visos karjeros pasiekimus, ir aktorė Jada Pinkett Smith (Džeida Pinket Smit) paskelbė, kad jie nedalyvaus šių metų šou. Keli kiti iškilūs afroamerikiečiai kino kūrėjai – „Krydo“ režisierius ir scenarijaus autorius Ryanas Coogleris (Rajenas Kugleris) bei filmo „Selma“ režisierė Ava DuVernay (Ava Diuvernei) tą vakarą buvo ne „Oskarų“ teikimo ceremonijoje, o rinko lėšas nuo geriamojo vandens taršos krizės nukentėjusiam Flinto miestui Mičigano valstijoje.

Ch.Rockas ragino suteikti daugiau galimybių juodaodžiams aktoriams, bet taip pat taip pat pasistengė priminti įvairovės skandalo priešistorę. Pasak jo, šie metai „Oskarų“ istorijoje ne per daugiausiai skyrėsi nuo ankstesnių, bet anksčiau „juodaodžiai buvo taip prievartaujami ir linčiuojami, kad neturėjo kada rūpintis, kas laimėjo (apdovanojimą) už geriausią kinematografiją“.

Reaguodama į besiplečiančią krizę, Kino akademijos prezidentė Cheryl Boone Isaacs (Šeril Bun Aizaks) ėmėsi reformų, turinčių diversifikuoti akademijos narius, kurių triuškinama dauguma yra baltieji vyrai. Tačiau šie pokyčiai – pavyzdžiui, balsavimo privilegijų atėmimas iš senesnių, karjerą baigusių Akademijos narių – irgi sulaukė neigiamo atsako: virtinė narių užginčijo šias reformas.

Akademijos vadovo kalba paprastai būna nuobodžiausia „Oskarų“ dalybų ceremonijos dalis, tačiau šįkart Ch.Boone Isaacs daugelį sudomino, tvirtai gindama pokyčius savo organizacijoje. Ji citavo velionį JAV pilietinių teisių judėjimo lyderį Martiną Lutherį Kingą Jr. (Martiną Liuterį Kingą jaunesnįjį) ir ragino kiekvieną renginio dalyvį suteikti daugiau galimybių kino pramonei. Žiūrovai jos pasisakymą sutiko mandagiai, nors ir ne itin entuziastingai.

„Nepakanka klausytis ir sutikti, – sakė Ch.Boone Isaacs. – Privalome imtis veiksmų.“

Klausimas, kaip šis skandalas paveiks televizijos ABC transliuotos „Oskarų“ teikimo ceremonijos žiūrimumą, tą vakarą buvo vienas svarbiausių. Praėjusių metų ceremonijos, kurią vadė Neilas Patrickas Harris (Nilas Patrikas Haris), žiūrimumas buvo 16 proc. proc. mažesnis negu 2014-aisiais: transliaciją stebėjo 36,6 mln. žiūrovų – mažiausiai per šešerius metus.

Geriausia dokumentika –  apie A. Winehouse

Filmas apie velionę dainininkę Amy Winehouse (Eimi Vainhauz) sekmadienį pelnė geriausios dokumentinės juostos „Oskarą“, nors jį griežtai kritikavo atlikėjos šeima.

Filmo „Eimi“ (Amy) režisierius britas Asifas Kapadia (Asifas Kapadija) priimdamas auksinę statulėlę aiškino siekęs atskleisti tikrąją tiesą apie soul muzikos žvaigždę, kuri mirė 2011-aisiais, būdama 27 metų.

„Visas šis filmas – apie Amy, jis rodo pasauliui, kokia ji buvo iš tikrųjų. Graži mergina, nuostabi siela, – sakė režisierius. – Linksma, protinga, sąmojinga. Nepaprasta asmenybė. Žmogus, kuriam reikėjo globos.“

„Eimi“ (Amy) tapo antruoju daugiausiai kada nors Britanijoje uždirbusiu dokumentiniu filmu, bet dainininkės tėvas užsipuolė juostos kūrėjus, sakydamas, kad joje pernelyg akcentuojami A.Winehouse asmenybės neigiami bruožai.

Tėvas taip pat užsiminė, kad šeima galbūt kada nors išleis atskirą dokumentinį filmą apie dainininkę, perteiksiantį jos artimųjų požiūrį.

„Eimi“ įveikė kitą „Oskarui“ nominuotą dokumentinį filmą apie muzikos pasaulį – „Kas nutiko, panele Simon?“ (What Happened, Miss Simone?), kuriame buvo panaudoti archyviniai kino kadrai apie legendinę dainininkę Niną Simone (Niną Simon), JAV pilietinių teisių judėjimo aktyvistę.

Tarp nominuotųjų taip pat buvo „Tylos žvilgsnis“ (The Look of Silence) – naujausias režisieriaus Joshua Oppenheimerio (Džošua Openheimerio) filmas apie masines įtariamų kairiųjų aktyvistų ir etninių kinų žudynes Indonezijoje 1965–1966 metais.

Į „Oskaro“ statulėlę šioje kategorijoje šiemet taip pat pretendavo filmas „Kartelių kraštas“ (Cartel Land) apie Meksiką krečiantį karą su narkotikų kontrabandininkais ir „Liepsnojanti žiema: Ukrainos kova už laisvę“ (Winter on Fire: Ukraine's Fight for Freedom) – apie 2013–2014 metų Maidano revoliucijos protestus, nuvertusius prezidentą Viktorą Janukovyčių ir atvedusius į konfrontaciją su Rusija.

„Oskarų“ ceremonijos vedėjas komikas Chrisas Rockas (Krisas Rokas) po to, kai statulėlė buvo įteikta „Eimi“, pajuokavo: „Žmonės, kurie sukūrė „Liepsnojančią Ukrainą“, nekęs Amy Winehouse muzikos visą savo gyvenimą.“