Neseniai dainininkas, kompozitorius Eltonas Johnas įsigijo vieno garsiausių Lietuvos fotomenininkų Antano Sutkaus fotografiją „Maratonas Universiteto gatvėje“, darytą 1959-aisiais. Meno žinovų teigimu, tarptautinis meno pasaulis skiria ir vertina Lietuvos fotografijos mokyklą, tačiau dar ne taip, kaip mes norėtume.

A. Sutkaus fotografijoje, kurią įsigijo E. Johnas, matyti Vilniaus senamiestis, pirmame plane – pro langą persisvėrusi mergina. Ji stebi kelis praeivius ir vieną Senamiesčio gatve bėgantį vyrą.

Fotomenininkas A. Sutkus, kalbėdamas su „Verslo žinių“ žurnalistais, juokavo, kad turbūt naujiena, jog E. Johnas įsigijo jo fotografiją, atrodo kaip pokštas, tačiau patvirtino, kad tai yra tiesa, ir pabrėžė, kad E. Johnas yra jo paties mėgstamas dainininkas ir rimtas kolekcionierius.

Parduoti A. Sutkaus fotografiją padėjo parodos Prancūzijoje. Po jų viename tarptautiniame žurnale buvo atspausdinta vienuolika menininko nuotraukų. Jame E. Johnas ir pastebėjo A. Sutkaus darytą fotografiją. Dainininkas kreipėsi į galeriją ir nupirko iš jos fotomenininko darbą.

Lietuvos radijo laidai „Ryto garsai“ fotografijos istorikas, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas pasakojo, kad tarptautinis meno pasaulis skiria ir vertina būtent Lietuvos fotografijos mokyklą, tačiau dar ne taip, kaip mes norėtume.

„Nesame dar labai žinomi, bet bent jau sovietmečiu, kada būdavo sudaromos tarptautinės parodos vežti kažkur į užsienį, tai du trečdalius fotografijų sudarydavo latvių ir lietuvių darbai. Tai, aš manau, rodiklis visai geras. Dabar jau esame laisvi ir galime laisvai išeiti į pasaulį. Tas antras ėjimas yra stipriai prasidėjęs ir vienas iš tų lyderių yra Antanas Sutkus“, – pasakoja S. Žvirgždas.

Anot fotografijos istoriko, gausi Lietuvių fotomenininkų kolekcija yra Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje.

„Ten yra A. Sutkaus, A. Macijausko, R. Rakausko, R. Požerskio, mano ir kitų autorių darbai“, – sakė S. Žvirgždas.

Tai, kad dainininkas E. Johnas įsigijo 1959-aisiais darytą nuotrauką, rodo, kad meno kūrinio gyvenimas yra labai ilgas ir Lietuvos fotografijos dar gali būti atrastos iš naujo.
„To meto fotografai, kaip A. Macijauskas, A. Kunčius, R. Rakauskas, dar iki galo nepajudino savo archyvų. Kada jie į juos įsigilins (Antanas Sutkus turbūt daugiausiai įsigilinęs), manau, atradimų dar bus ir ne vienas“, – teigia fotomenininkas.

Vilniaus dailės akademijos profesorė, parodų kuratorė Raminta Jurėnaitė sako, kad šiandien mūsų dailininkų darbus perka ir Vakarų, ir Rytų Europos muziejai.

„Pats aktyviausias pirkėjas dabar yra naujai steigiamas Rygos šiuolaikinio meno muziejus, kuris įsigijo A. Sutkaus fotografijų, V. Paukštės tapybos. Be abejonės, tas procesas vyksta nuolatos ir mūsų autorių darbai yra eksponuojami kitų šalių muziejuose. Sunku būtų apimti ir išvardinti visus“, – sakė R. Jurėnaitė.

Ji teigia, kad lietuvių menininkų darbams kelią į garsias kolekcijas atveria parodos ir galerijos. Jos atkreipia dėmesį į Lietuvos autorių kūrybą. Anot R. Jurėnaitės, visame pasaulyje labiausiai menininkų kūriniams išgarsėti padeda meno mugės.

„Meno mugės siūlo ateiti visiems mūsų žiūrovams, nepraleisti progos įsigyti darbus tol, kol jie netapo tokiais brangiais kitų šalių muziejuose. Nes kitaip nei sovietmečiu, kai lietuvių darbai buvo perkami Vakaruose už kolekcininkams ir muziejininkams labai palankią kainą, šiandien lietuvių darbai kitose šalyse perkami lygiateisėmis rinkos kainomis.

Todėl siūlyčiau mūsų muziejams ir kolekcionieriams naudotis proga, lankyti muges, mūsų galerijas, autorių dirbtuves ir būti pionieriais, kol tos kainos dažnai yra palankios“, – Lietuvos radijui sakė Vilniaus dailės akademijos profesorė, parodų kuratorė R. Jurėnaitė.

Parengta pagal Lietuvos radijo laidą „Ryto garsai“.