Kartu su partneriais iš kitų Europos šalių, Lietuvos kino centras dalyvavo teikiant paraišką ir gavo ES programos „Kūrybiška Europa“ MEDIA finansinę paramą.

Šio projekto tikslas – vystyti kino edukaciją Lietuvoje, skiriant daugiau dėmesio vaikams ir jaunimui, didinti europinių filmų prieinamumą, plečiant filmų bazę ir skatinant Lietuvos mokyklas ja naudotis, taip pat išbandyti kino klubus kaip kino raštingumo modelį ir jo tinkamumą Lietuvai.

Tarptautinis projektas „Europos kino klubų ir mokyklų licencijavimas“ vykdomas antrus metus. Didžiosios Britanijos kino edukacijos organizacija „Film Literacy Europe“ prieš metus į projektą įtraukė Ispaniją, Kiprą ir Rumuniją. Šiemet prisijungė Lietuva, Latvija ir Gruzija. Projekto partneris Barselonos Autonominis universitetas atlieka išsamias apklausas bei tyrimus vertinant projektą eigą ir rezultatus.

Remdamasis savo ir perimdamas kitų Europos šalių patirtį kino raštingumo srityje, Lietuvos kino centras bus nacionalinis šio projekto koordinatorius.

„Svarbi šio projekto dalis – didinti europinio kino prieinamumą. Šis projektas itin naudingas tuo, kad mokytojams nereikės rūpintis filmų rodymų teisėmis. Jau pusantrų metų mokytojai gali nemokamai ir legaliai rodyti lietuviškus filmus iš LKC tinklapyje veikiančios filmų bazės, tačiau naujasis projektas atveria dar didesnes galimybes – žiūrėti įvairių Europos šalių filmus“, – sako Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.

Į pilotinį projektą „Kino klubas“ planuojama įtraukti mažiausiai 50 Lietuvos mokyklų iš įvairių rajonų. Įgyvendinus šį projektą, mokyklose atsiras kino klubai, kuriuose kiekvieną savaitę moksleiviai galės žiūrėti europinius filmus ir apie juos diskutuoti. Kiekviena projekte dalyvaujanti mokykla turės galimybę pasirinkti norimą filmą iš filmų katalogo ir nemokamai bei legaliai rodyti filmus moksleiviams.

Šiuo projektu siekiama vystyti naujas strategijas bei modelius, skirtus spręsti europinių filmų licencijų suteikimo mokykloms klausimą, bendradarbiaujant su kino platintojais ir filmų teisių turėtojais, pabrėžiant kino edukacijos žiūrovų auditorijos plėtrai svarbą.

Taip pat šiuo projektu testuojami ir sprendimai dėl filmų rodymo mokyklose per vaizdo dalijimosi (VOD) platformas. Šioje srityje Lietuvos kino centras gali pasidalinti savo patirtimi su projekto partneriais. Lietuvos kino centras jau beveik dvejus metus įgyvendina nacionalinę kino edukacijos programą „Kino edukacijos ugdymo bazė“. Tai vaizdo dalijimosi platforma, prie kurios prisijungę mokytojai kartu su moksleiviais gali žiūrėti lietuviškus filmus. Šiemet kaip ir kasmet papildžius platformą naujais filmais, bus galima rinktis iš daugiau nei 30 lietuviškų filmų. Kiekvienam filmui parengta metodinė medžiaga, kurią sudaro filmo aprašymas ir analizė, kinematografijos pagrindai, diskusijų temos ir užduotys moksleiviams pagal įvairias mokomas disciplinas.

Šiais metais Lietuvos kino centras pradėjo įgyvendinti dar vieną kino edukacijos projektą „Audiovizualiniai XX a. archyvai pamokose“. Viena svarbiausių sudėtinių šio edukacinio projekto dalių – suskaitmeninta audiovizualinė archyvinė medžiaga. Atrinktos konkrečios ištraukos naudojamos ne tik peržiūroms, bet ir moksleivių užduotims, kurių metu moksleiviai šią medžiagą gali redaguoti, montuoti, jungti su kitais vaizdais ir garsais. Apjungus skaitmenines kūrybines technologijas su archyviniais audiovizualiniais įrašais, mokiniai skatinami gilintis į istoriją, ugdyti

pilietiškumą, tuo pačiu lavinami jų įgūdžius suprasti, interpretuoti ir naudoti judančius vaizdus. Parengtos šešios metodinės priemonės, kurių temos tinkamos diskusijoms apie propagandą, skleidžiamą audiovizualinėmis medijomis, sovietų okupaciją ir kitus istorinius XX a. įvykius, socialinę, kultūrinę, ekonominę Lietuvos padėtį sovietmečiu ir dabar. Šio projekto partneris – Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Lietuvos kino centras taip pat kasmet rengia konkursus moksleiviams: rudenį – filmų recenzijų konkursą „Jaunasis kino kritikas“, pavasarį – trumpų dokumentinių filmų konkursą „Mano mokykloje“. Konkursų dalyvių skaičius kasmet didėja, į šias iniciatyvas įsitraukia ne tik didžiųjų miestų, bet ir mažesnių miestelių bei rajonų moksleiviai.

„Mums tai ypač geras ženklas, – sako R. Kvietkauskas. – Kinas tampa vis geriau prieinamas, jaunoji karta juo domisi ir mėgsta. Šiuo metu vis plačiau kalbama apie vizualinį raštingumą, tai yra gebėjimą suprasti ir vartoti judančių vaizdų kalbą. Norime, kad jaunoji kino žiūrovų karta augtų suprasdama vaizdų esmę, jų daromą poveikį, kad ji sugebėtų pamatyti ekrane daugiau ir vertinti tai, kas slypi giliau.“