Norint pabuvoti Romos karnavale, visai nebūtina vykti į Italijos sostinę. Tereikia penktadienį apsilankyti XXXVI „Klaipėdos muzikos pavasaryje“.

Efektingai ugningi kūriniai

Festivalinis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO, meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas) koncertas prasidės H.Berliozo uvertiūra „Romos karnavalas“. Nuotaikingomis italų šokio saltarelo intonacijomis prisodrintą veikalą diriguos prancūzų batutos meistras Olivier Grangeanas.

Po to suskambės B.Bartoko Koncertas altui ir orkestrui, kurį su LNSO pagrieš solistė Ūla Ulijona Žebriūnaitė. Tai vienas paskutinių kompozitoriaus kūrinių, liko neužbaigtas, ir vėliau prie partitūros prisilietė jo mokinys T.Sherly’s. Pasak atlikėjos, šis koncertas yra vienas populiariausių alto repertuaro kūrinių, kupinas vengrų folkloro intonacijų, dramatiškas, nostalgiškas ir kartu efektingai ugningas.

Ilgametė G.Kremerio vadovaujamo orkestro „Kremerata Baltica“ solistė dabar savo namais laiko Italiją, nes Turino nacionaliniame radijo ir televizijos orkestre dirba altų grupės koncertmeistere. „Italija mane patraukė laisvu žmonių mąstymu, nepaprastai turtinga meno istorija bei... valgiais. Svarbu buvo išmokti italų kalbą. Įsiklausius į jos intonacijas, daug ką galima pritaikyti muzikinei kalbai“, – teigė altininkė.

Atvyko iš Italijos ir Prancūzijos

Ū.Žebriūnaitė dažnai sulaukia kvietimų koncertuoti. Yra grojusi solo su „Maskvos solistais“, „Kremerata Baltica“, Lietuvos kameriniu orkestru, Londono filharmonijos, Bostono ir kitais simfoniniais orkestrais, diriguojant J.Bašmetui, S.Sondeckiui bei kitoms muzikinio pasaulio asmenybėms. Kaip ansamblio „Kremerata Musica“ narė ji koncertavo visame pasaulyje, įrašė kompaktinę plokštelę – A Piazzolla’os „Maria de Buenos Aires“.

Prieš kelerius metus Klaipėdos koncertų salėje Ū.Žebriūnaitė pasirodė su „Kremeratini“ styginių kvartetu, griežė su Vilhelmu Čepinskiu ir orkestru „Camerata Klaipėda“. „Atvykimas į Lietuvą man visada ypač svarbus ir kupinas nostalgijos. Šiuo metu reikės susikaupti ir galvoti tik apie koncertą. Draugai ir giminės paskui“, – tvirtino dainininkės Giedrės Kaukaitės ir kino režisieriaus Arūno Žebriūno dukra.

Koncertą diriguosiantis O.Grangeanas laimėjo pirmąją premiją tarptautiniame Tokijo dirigentų konkurse, surengė pasirodymų su Europos, Azijos ir Pietų Amerikos orkestrais. 2001 m. jis gastroliavo Vokietijoje su LNSO ir M.Rostropovičiumi.

Paminės Kultūros dieną

Antroje koncerto „Romos karnavalas“ dalyje O.Grangeanas ir LNSO atliks J.Brahmso Simfoniją Nr.2 D-dur. Tai, pasak I.Solertinskio, žavaus paprastumo kupina romantiška idilė, senosios Vienos poezija dvelkianti pastoralė. Simfonijos nuotaika šviesi, lyriška, gausu poetiškų gamtos vaizdų. Kūrinio sumanymas gimė J.Brahmsui atostogaujant prie gražaus ežero, todėl jame jaučiama autoriaus dvasinė ramybė. Simfonija kartais vadinama „Pastoraline“ arba „Vienietiška“ – dėl Vienos buitinės muzikos atgarsių.

Organizatoriai tikisi, kad šis „Klaipėdos muzikos pavasario“ koncertas taps tikra švente melomanams. Kaip pabrėžė festivalio meno vadovė Loreta Narvilaitė, jis išsiskirs dar ir tuo, kad vyks Kultūros dieną.

Žmogiškojo genijaus kūrybą saugančio dokumento idėją iškėlė dailininkas Nikolajus Rerichas. 1935-ųjų balandžio 15-ąją JAV ir dauguma Centrinės bei Pietų Amerikos valstybių pasirašė N.Rericho parengtą paktą, įpareigojantį saugoti pasaulio kultūrinį, istorinį, dvasinį paveldą, plėtoti taiką ir tarptautinį bendradarbiavimą. 1954-aisiais priimta Hagos konvencija – tiesioginė N.Rericho pakto tąsa, kurią ratifikavo dauguma pasaulio šalių, taip pat ir Lietuva. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu Kultūros diena įtraukta į minėtinų dienų sąrašą.

Festivalinis koncertas „Romos karnavalas“ – balandžio 15 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Bilietai – po 20, 30, 50 Lt.