Savo ruožtu kultūros ministras Simonas Kairys stebisi ir STT teiginiais, jog tai, kad LKT nariai keičia ekspertų vertinimo rezultatus, yra ydinga antikorupciniu požiūriu.

STT praėjusią savaitę išplatintose išvadose teigiama, kad Kultūros ir meno projektams bei stipendijoms skiriamo 23,7 mln. eurų finansavimo procedūros gali būti šališkos ir neobjektyvios. Be kita ko, STT teigimu, dalis ekspertų, įtrauktų į Kultūros tarybos duomenų bazę, yra paskirti tų sričių vertintojais, kuriose patys yra gavę ir gauna stipendijas.

Kultūros taryba atkreipia dėmesį, kad STT išvadą žiniasklaidai išplatino nesulaukusi LKT informacijos patikslinimo, todėl pateikiamos išvados turėtų būti vertinamos atsargiai.

Anot tarybos, dalis pastabų remiasi „neišsamia informacija“, ji abejoja, ar buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, pavyzdžiui, LKT ekspertų kadencijos pasikeitimai.

„Lietuvos kultūros taryba apgailestauja, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba nesuteikė galimybės patikslinti informacijos ir aplinkybių prieš išplatinant išvadą žiniasklaidoje. Manome, kad tokia vienašališka pozicija daro žalą institucijos reputacijai, ekspertų bendruomenei ir iš esmės pakerta pasitikėjimą Lietuvos kultūros tarybos veikla“, – po STT išvadų paskelbtame komentare nurodė Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.

Taryba žada pateikti „išsamią informaciją“ dėl STT pastabų ir pasiūlymų įgyvendinimo iki birželio pabaigos ir tikisi, kad išaiškinimai leis suinteresuotoms pusėms įsigilinti į situaciją.

„Dar kartą pažymime, kad Lietuvos kultūros taryba vykdydama savo veiklą visuomet vadovaujasi nešališkumo ir skaidrumo principais.“– teigia tarybos vadovė.

Institucija akcentuoja, kad jos ekspertų duomenų bazėje esančių ekspertų darbo reglamentavimas yra nuolat peržiūrimas ir atnaujinamas. Pavyzdžiui, kovo pabaigoje numatyta, kad ekspertas negali būti atrinktas į jo atstovaujamos srities ar programos vertinimo darbo grupes, jeigu šis konkretus ekspertas yra pateikęs savo vadovaujamos įstaigos paraišką vertinimui, arba yra pateikto vertinimui projekto vadovas, arba yra pateikęs paraišką stipendijai gauti.

„Svarbu išskirti, kad viešos atrankos būdu į LKT ekspertų duomenų bazę įtraukti ekspertai per visą savo kadenciją gali būti ir visai neįtraukti į sudaromų ekspertų darbo grupių sudėtį“, – teigia taryba.

Bet net nedavus atsakyt pačiai LKT, reputacijai užvažiuota riebiai.

LKT taip pat pripažįsta, kad ribojimas dėl asmeninių galimybių gauti stipendijas buvo keliskart panaikintas COVID-19 pandemijos metu, bet šiuo metu yra grąžintas. Kartu akcentuojama, kad Kultūros taryba įstatymų yra įpareigota priimti sprendimus dėl kultūros ir meno projektų finansavimo, stipendijų ir kitos paramos.

Savo ruožtu kultūros ministras Simonas Kairys sako nekvestionuojantis, kad STT išvadas „tikrai reikia girdėti“.

„Bet net nedavus atsakyt pačiai LKT, reputacijai užvažiuota riebiai. Tai ir mano vis pabrėžiama politinė nuostata siekiant labiau įgalinti LKT narius yra ydinga antikorupciniu požiūriu?“ – feisbuke svarstė S. Kairys.

Jis pripažino, kad atsižvelgus į STT išvadas gali tikslinti kai kurias tvarkas, o skaidrumas skirstant finansavimą yra svarbiausia, tačiau kartu pabrėžė, kad „negalime visko paversti į agentūrinį mąstymą“.

Ministras pabrėžė, kad visuomet siekė LKT tarybos aktyvumo sprendžiant dėl projektų finansavimo, nes ekspertai, anot jo, „mato tik paraišką, o LKT nariai – visumą“.

„O kur dar tokie dalykai kaip strateginės kryptys, tendencijos, gairių įgyvendinimas ir tt. Kitu atveju mums nereikia Lietuvos Kultūros tarybos, įkurkime „Kultūros projektų apmokėjimo agentūrą" ir dirbsime kaip ūkininkai su Nacionaline mokėjimų agentūra. Tik finansavimo tada reikės bent dešimt kartų didesnio“, – dėstė S. Kairys.

Jis lygino Kultūros tarybos veiklą su savivaldos sprendimais, kai, pavyzdžiui, galutinį parašą atrinkus projektus vis tiek deda administracijos direktorius, pabrėždamas, kad toks modelis niekam nekliūva.

STT, atsakydama į kritiką, akcentuoja, kad atliko „konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių paraiškų vertinimo procedūras, vertinimą“, bet išvados neapėmė praktinio Lietuvos kultūros tarybos darbo. Be to, tarnybos teigimu, įstatymai nenumato, kad korupcijos rizikos vertinimai turėtų būti derinami su institucijomis.

„Nustatyta, kad teisinis reglamentavimas turi trūkumų, dėl kurių gali susidaryti sąlygos neobjektyviam ir šališkam paraiškų vertinimo procesui. Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo ir ekspertų atliekama paraiškų vertinimo praktinė veikla tiriama ir vertinama nebuvo“, – BNS nurodė STT.

Tarnyba žada spręsti dėl to, ar tikslinga atlikti ir šios srities praktinio taikymo, t.y. ekspertų darbo, korupcijos rizikos analizę.

„Antikorupciniai teisės aktų vertinimai pagal esamą tvarką nėra derinami su institucijomis, atsakingos institucijos per 2 mėn. turi informuoti STT, kaip planuoja atsižvelgti į pateiktus siūlymus“, – teigia tarnyba.