Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Jonas Ambrazas lietuviškos muzikos raidą vertina pozityviai.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Gruodžio, Juliaus Juzeliūno kūrybą tyrinėjęs muzikologas teigia, kad Lietuva gali didžiuotis iš šiandien kuriančiais kompozitoriais.

„Apibūdinu teigiamai raidą, mūsų muzika dabar jau vis labiau ir į pasaulį išeina, turime tikrai labai vertingų autorių – kaip pavyzdžiui, Onutę Narbutaitę, kuri yra europinio masto kompozitorė, Rimantę Šerkšnytę. Moterys labai ima viršų tarp kompozitorių“, – BNS sakė A.J.Ambrazas.

Jis ketvirtadienį paskelbtas vienu iš šešių šių metų Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premijos laureatų. A.J.Ambrazas įvertintas už fundamentalius XX amžiaus lietuvių muzikos tyrimus.

Muzikologo teigimu, premija jam yra didelis įvertinimas, o konkrečių planų, kam skirs 30 tūkst. 400 eurų siekiančią premiją, dar neturįs.

„Esu maloniai nustebintas, nesitikėjau, labai jau didelė konkurencija buvo – 42 žmonės. Malonu, kad kaip tik sutampa su ateinančiais Juliaus Juzeliūno metais, kaip tik į spaudą eina mano stambiausia gyvenimo knyga 700 puslapių – monografija apie J.Juzeliūną“, – pasakojo jis.

A.J.Ambrazas pasakojo, kad premiją jam atnešusią muzikologo veiklą jis pasirinko supratęs, jog nepavyks tapti muzikantu, nes groti pradėjo per vėlai.

„Tai čia grynas atsitiktinumas. Kai dar buvau 13 metų, mano vyresnis brolis užsimanė mokytis muzikos, radome mokytoją, tai aš prie kompanijos prisidėjau. Ir išlikau iki gyvenimo galo. Aš jutau, kad į atlikėjus neišeisiu, nes per vėlai pradėjau tuo užsiiminėti, mane vis labiau pradėjo traukti muzikologiniai dalykai – istorijos, teorijos. Taip iš fortepijono perėjau į teoriją“, – pasakojo muzikologas.

Jis 1952-1958 metais studijavo tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija – LMTA) fortepijono ir muzikos teorijos klasėse, 1969 metais apgynė daktaro, 1991 metais – habilituoto daktaro disertaciją.

A.J.Ambrazas yra ilgametis Lietuvos valstybinės konservatorijos, vėliau LMTA mokslinis ir pedagoginis darbuotojas (nuo 2005-ųjų – LMTA profesorius emeritas), 1993-2011 metais – LMTA Senato narys. Karjeros pradžioje jis trumpai yra dirbęs Lietuvos radijo ir televizijos komitetо muzikos redaktoriumi, dėstęs Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (dabar Vilniaus edukologijos universitetas), dirbęs Lietuvos valstybinės filharmonijos muzikos redaktoriumi.

Nuo 1960-ųjų A.J.Ambrazas priklauso Lietuvos kompozitorių sąjungai, 1991-1999 metais buvo Lietuvos Mokslo tarybos narys, 1997-2004 metais – Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto Tarybos narys.

Nuo 1967 metų jis buvo „Menotyros“ redakcinės kolegijos narys, 1962-1977 metais – almanacho „Muzika ir teatras“ redakcinės komisijos narys, 1979-1992 metais – almanacho „Muzika“ redakcinės komisijos pirmininkas, 1998-2007 metais – Muzikos enciklopedijos vyriausiasis redaktorius, 2000-2011 metais – „Lietuvos muzikologijos“ redakcinės komisijos pirmininkas.

A.J.Ambrazas išleido 11 knygų, dvi iš jų – užsienio kalbomis, paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių Lietuvos periodiniuose ir mokslo leidiniuose, Lietuvos, Rusijos, Suomijos enciklopedijose, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos muzikos leidiniuose, skaitė mokslinius pranešimus tarptautinėse konferencijose Švedijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Baltijos šalyse.

1979 metais už vadovėlį „Muzikos kūrinių analizės pagrindai“ A.J.Ambrazui suteikta Lietuvos valstybinė premija. 2007 metais jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2008 metais jam suteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

A.J.Ambrazo kandidatūrą Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai pristatė Lietuvos kompozitorių sąjunga.

„Tai muzikologas, komisijos akimis, aprėpęs mūsų moderniosios valstybės šimto metų Lietuvos muzikos raidą, jos tyrimus ir suvokimą, kokia buvo Lietuvių muzikos kultūra, plėtra, trajektorijos, formos“, – paskelbdamas A.J.Ambrazą Nacionalinės premijos laureatu sakė premijų komisijos pirmininkas Leonidas Donskis.