Romanas „Neįvykusi terapija“ – ketvirtoji G. Bončkutės–Petronienės knyga, atskleidžianti sudėtingus žmonių santykius ir jausmus.

Pagrindinė veikėja Juta suvokia, kad nesėkmių jos gyvenime priežastis – ne aplinkybės, o jos pačios esybė, sklidina perfekcionizmo, audringos fantazijos ir siekio būti išgelbėtai. Deja, šios iš pažiūros teigiamos charakterio savybės paradoksaliai virsta asmenybės „defektu“, trukdančiu Jutai siekti paprastos žmogiškosios laimės.

Rašytoja – profesionali psichoterapeutė, tad romano personažai – itin autentiški, o įvykiai paremti tikromis istorijomis, kurių autorė semiasi iš savo darbo praktikos.

Anot rašytojo Algimanto Lyvos, „Neįvykusi terapija“ – neabejotinai puikus, intriguojantis psichologinis romanas, siužeto įtaigumu ir charakterių analizės gelme galintis prilygti A. Škėmos, P. Dirgėlos ir J. Ivanauskaitės kūriniams.

Literatūros kritiko Laimanto Jonušio teigimu, romane parodomos skirtingos psichologinės bendravimo patirties pakopos, skirtingi suartėjimo ir negebėjimo rasti darnos atvejai. Personažai taip pat įvairūs, kaip ir netobulos, vis kintančios žmonių tarpusavio jungtys“.

„Autorės sukurto personažo Jutos gyvenimas apima tam tikrą mūsų kartos laikotarpį – perėjimą iš uždaros Sovietinės visuomenės į laukinį kapitalizmą su visomis jo privilegijomis ir trūkumais. Juta mėgaujasi gyvenimu, ieško savęs jau ne kaip „tradicinė“ moteris, kurios profesinis bei asmeninis gyvenimo kelias buvo aiškiai ribojamas visuomenės, bet kaip laisvai mąstanti vakarietė. Ji kopia į kalnus, klaidžioja tarp gyvenimo partnerių, kol galiausiai atsiduria akistatoje su pačia savimi. Romaną sunku paleisti iš rankų“, – sakė rašytoja Laima Vincė.