Ši prestižinė institucija nuo 2017-ųjų dirba krizės režimu, kilus aštriems nesusitarimams dėl to, kad ji pateisino savo ilgalaikius ryšius su vienu prancūzu, apkaltintu ir neseniai nuteistu už išžaginimą.

Šiemet, pirmą kartą per pastaruosius septynis dešimtmečius, Akademija vienais metais atidėjo premijos įteikimą, mėgindama išspręsti vidaus problemas.

Pirmadienį Akademija išplatino trumpą pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad jai pavaldžiame Nobelio premijos komitete – kuriame paprastai dirba iki penkių narių, siūlančių kandidatą likusiai institucijos vadovybei – 2019 ir 2020 metais dar bus „penki išorės ekspertai“, tokie kaip kritikai, leidėjai ir rašytojai. Jie bus 23–73 metų amžiaus.

Akademijos nuolatinis sekretorius Andersas Olssonas (Andersas Olsonas) naujienų agentūrai TT pranešė, kad šie ekspertai bus skiriami „laikinai“.

Tuo metu už Nobelio premijų finansavimą ir administravimą atsakingo Nobelio fondo pirmininkas pripažino dienraščiui „Dagens Nyheter“, kad kviesti nepriklausomus ekspertus Akademiją privertė būtent jo vadovaujama institucija.

Fondas jau ilgą laiką kritikuoja Akademijos atsaką į skandalą, įsiplieskusį 2017-ųjų lapkritį, kai, įgijus pagreitį judėjimui #MeToo, 18 moterų pareiškė, kad jas išžagino, lytiškai užpuolė ar priekabiavo Jeanas-Claude'as Arnault (Žanas Klodas Arno), Akademijos narės Katarinos Frostenson sutuoktinis.

Šis prancūzas Stokholme vadovavo 1989-aisiais savo įkurtam klubui „Forum“, kur susitikdavo kultūros elitas ir kurį mėgo jauni rašytojai, tikėdamiesi čia užmegzti ryšius su leidėjais bei pripažintais kūrėjais.

Švedijos Akademija ilgus metus finansavo šį klubą.

J.-C. Arnault kaltinančios moterys tvirtina, kad Akademija žinojo apie jo nedorą elgesį, bet propagavo kultūros veikėjų gretose „tylos kultūrą“.

72 metų prancūzas spalį buvo pripažintas kaltu dėl vienos jaunos moters išžaginimo 2011-aisiais. Jis buvo nuteistas kalėti dvejus metus, bet apskundė tokį nuosprendį. Gruodžio 3-ąją bus paskelbtas galutinis verdiktas jo byloje.