„Pakilęs iš pelenų“ – absoliutus klasikos nokautas

Gyveno toks boksininkas Džimas Bredokas. Kelis kartus gerai gavo į kaulus ir nuleidęs galvą apleido ringą. Blogi laikai tada Amerikoje tvyrojo. Didžioji depresija amerikiečius pasiuntė į gilų nokautą. Bredokas šlitinėjo gatvėmis, skandavo mitinguose, užsidirbinėjo pragyvenimui kaip papuolė. Žmoną ir vaikus išlaikyti velniškai sunku buvo. Surinkęs paskutinius pinigėlius, kad galėtų dalyvauti turnyruose, Bredokas grįžo į ringą. Ten netikėtai iškovojo kelias netikėtas pergales, iš kurių svarbiausia – prieš nenugalimą pasaulio čempioną Maksą Bajerį, galiūną, kovos metu užmušusį du varžovus.

Džimas Bredokas nemušė žmonos, negirtuokliavo, nebuvo priaugęs antsvorio. Jo likimas visai nepanašus į gyvenimo nuskriaustos „Merginos, vertos milijono“ herojės tragediją. Ištvėrė vienuolika raundų mirtinoje kovoje su sužvėrėjusiu žmogžudžiu. Pasiekė šį tą verslo baruose. Tykiai numirė savo jaukioje rančoje, būdamas septyniasdešimties, vaikų ir anūkų apsuptyje...

Kiekvienoje kine pasakojamoje istorijoje stengiamasi žiūrovus sudominti ryškiomis asmenybėmis. Kartais antžmogiškai išprotėjusiomis. Kartais – nerandančiomis vietos ašarų pakalnėje. Bet įdomiomis. „Oskaro“ laureatas režisierius Ronas Hovardas stulbinančių viražų nepasiūlo. Todėl jo filmas „Pakilęs iš pelenų“ lieka sterilia politkorektiška drama, nekurstančia aistrų ir skandalų. Geras žmogus, negeros aplinkybės. Pyktis išliejamas tik ringe. Žmona mylima ir mylinti. Širdis – kilni ir kenčianti. Nuo-bo-du du kartus per vieną kadrą. Boksininkų biografijų – pramanytų ir tikrų prisižiūrėjome iki soties. Lėtų filmų taip pat prikurta iki pagurklio.

Kam be reikalo aušinti gladiatoriškus Raselo Krou kumščius? Kam be galo, be krašto virkdyti Renė Zelvėger, kai jai labiau tinka bridžitiška šypsenėlė?

Priežastys – aiškios. Didžiadvasiškos sportinės dramos patikimiausiai krato amerikiečių kišenes. Krou virpina moterų šlauneles ir įtempia vyrų raumenis. Polas Džiamatis įrodys, kad filme įlašinta ir meno lašelių. Bet smogiamasis trejetas – Krou, Hovardas ir prodiuseris Brajanas Greizeris. Žmonės, kartu ragavę „Oskarų“ skonio su „Nuostabiu protu“. Jie turėjo garantuoti kosminį pasisekimą filmui, kuris jau savo sumanymu nėra originalus. Suplakite „Rokį“, „Įniršusį bulių“ ir „Favoritą“ – štai jums „Pakilusio iš pelenų“ receptas.

Neoriginalios idėjos įgyvendinimo planas taip pat be originalių vėtrų. Absoliuti klasika nuobodžiąja prasme. Net amerikiečių neįtikino. Pakartotinai rodė kinuose – kasininkai žadėjo grąžinti pinigus, jei filmas nepatiks. Nepadėjo ir tai – kainavęs 90 milijonų dolerių, Amerikoje surinko tik 62... Pažiūrėsim, kaip Hovardas susidoros su „Da Vinčio kodu“.