2023 m. minimas Vilniaus 700 metų jubiliejus ir 400-osios šv. Juozapato Kuncevičiaus (apie 1580–1623) kankinystės metinės.

Šios sukakties proga Lietuvos Respublikos Seimui paskelbus 2023-iuosius šventojo Juozapato metais, Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į renginių ciklą „Kyjivo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“. Visus metus truksiantys renginiai leis pažinti šventojo Juozapato asmenį, jo epochą, rusėnišką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dėmenį, istorinius ir kultūrinius Ukrainos ir Lietuvos ryšius. Renginių cikle – mokslininkų paskaitos, diskusijos Bažnytinės unijos ir unitiško kultūros paveldo klausimais, ekskursijos Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje.

Šv. Juozapato metų kulminacija taps 2023-iųjų rudenį atidaroma tarptautinė paroda „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“.

1623 m. lapkričio 12 d. Vitebske nukankintas Juozapatas Kuncevičius – šventasis, sujungęs Vilnių su Ukraina, Kijevą su Roma. Bazilijonų ordinas, prie kurio įkūrimo jis prisidėjo, tapo neatsiejama Vilniaus istorijos, kultūros, religinio gyvenimo dalimi. Gimęs dabartinės Ukrainos teritorijoje (Voluinės Volodymyre), Vilniuje jis subrendo kaip iškilus dvasininkas, pasišventęs krikščionių Bažnyčios vienybei. Kartu su būsimu Kijevo metropolitu Josifu Veljaminu Rutskiu 1617 m. šv. Juozapatas įkūrė Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną, prisidėjusį prie daugiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros formavimosi bei modernios visuomeninės raidos. 

„Kyjivo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“ prasidės š. m. spalio 25 d., antradienį, 18 val. doc. dr. Genutės Kirkienės (Vilniaus universitetas) pranešimu „Kaip ir kodėl Ukrainos krikščionybę savinasi Maskovija?“.

Istorikė aptars didžiąsias krikščionybės slinktis, apibrėžusias Ukrainos krikščionybę, jos stačiatikybės situaciją ir padėtį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, pristatys per Bažnyčių uniją įvykusius integracinius mechanizmus į katalikiškąją visuomenę.

Pranešimas kvies svarstyti Ukrainos ir Rusijos stačiatikių (ne)sugyvenimo atvejus, kazokų Hetmanato vaidmenį bei Ukrainos stačiatikybės patekimą Maskvos patriarchato priklausomybėn, taip pat Kairiakrantės ir Dešiniakrantės Ukrainos sambūvio istorines aplinkybes, santykį su Lenkija ir Rusijos imperija.

Anot istorikės, Maskva save laikė imperatoriaus Konstantino Didžiojo dvasine ir politine paveldėtoja, tinkama Romos ir Konstantinopolio įpėdine. Maskvos, kaip Trečiosios Romos, ideologijos sklaida stiprino bizantišką cezaropapizmo – valstybės valdovo kaip Bažnyčios vadovo – idėją. Kijevo Rusios krikštas tapo ideologiniu pagrindu Maskovijai, prisidengus Ukrainos stačiatikybės gynimu, savintis ją ir rusėnų žemes. Tai lėmė ilgainiui įvykusį Kijevo ir Rusios metropolitų atsiskyrimą, nors Trečiosios Romos idėjos Maskva neatsisakė iki šių dienų.

Renginys nemokamas.

Tiesioginę pranešimo transliaciją bus galima stebėti muziejaus feisbuko paskyroje. Daugiau informacijos ir registracija į paskaitą tel. +370 5 269 7800, el. p. [email protected].