Jau nuo penktadienio šiame teatre tęsis intensyvios K. Zanussio spektaklio „Hybris (Puikybė)“, kurio premjera įvyks spalio 1–2 dienomis, repeticijos. Pirmasis repeticijų etapas vyko dar rugpjūčio mėnesį K. Zanussio sodyboje Lenkijoje.

Kaip ir būdinga K. Zanussio kūrybai, spektaklyje „Hybris“ (Puikybė) nagrinėjamos tiek universalios, moralės ir galios temos, tiek sociopolitinės problemos. Spektaklyje susiduria istorijos studentas Konradas (Artūras Dubaka) ir žymus humanitarinių mokslų profesorius Adamas (Vidas Petkevičius). Konradas siekia tam tikrų atsakymų, susijusių ne tik su jo šeimos, bet ir su visos šalies istorija.

Pasirodo, visų gerbiamo profesoriaus praeitis itin miglota ir korumpuota – Adamas, buvęs komunistų partijos aktyvistas, dalyvavo malšinant partizaninį judėjimą, 6 deš. universitetų „valymuose“. Tačiau, regis, jis puikiai anestezavo savo sąžinę ir sunaikino visus įkalčius. Tuo tarpu Konradas ryžtasi stoti akis į akį su skausminga šalies bei šeimos praeitimi ir reikalauti, kad Adamas prisiimtų moralinę atsakomybę už savo veiksmus.

„Man įdomūs Zanussio dramaturginiai sprendimai, netradiciškai išspręsta mano personažo, profesoriaus Adamo, linija. Manau, būtina atskleisti, kaip žmogus nuo mažų dalykų, vis labiau ir labiau susiduria su savo amoralių veiksmų padariniais ir tampa savo veiksmų įkaitu. Manau, kad „Hybris“ – universali pjesė ir yra ypač aktuali postsovietinėms šalims“, – mintimis apie K. Zanussio spektaklį dalijasi Vidas Petkevičius.

K. Zanussis – spektaklio režisierius ir pjesės autorius. Kostiumus ir scenografiją šiam spektakliui kuria Margarita Misiukova. Vaidina V. Petkevičius, A. Dubaka, Eleonora Matulaitė, Olita Dautartaitė, Albinas Kėleris, Julija Krutko, Eglė Špokaitė, Laimutė Mališauskaitė, Eleonora Koriznaitė, Jolita Skukauskaitė-Vaišnienė.

Prieš kelis dešimtmečius K. Zanussis įžengė į kiną kartu su „moralinio nerimo kino“ kūrėjų banga ir liko ištikimas jos idealams – rodyti šiuolaikinį žmogų sudėtingais pasirinkimo momentais. Ir ankstyvieji K. Zanussio filmai („Šeimyninis gyvenimas“, „Apsauginės spalvos“, „Iliuminacija“), ir jo vėlesni kūriniai („Gyvenimas kaip lytiniu keliu platinama mirtina liga“, „Persona non grata“) iki šiol verčia diskutuoti apie šiuolaikinio žmogaus moralinius pasirinkimus.